R. Hojito solinę karjerą pradėjo 1986 m. ir kurią unikalią muziką, kuri nepaklūsta įprastoms muzikologinėms klasifikacijoms. Svarbus kūrybinis impulsas jo kelyje buvo 1990 m. koncertas su Otomo Yoshihide, kuris padėjo Hojito išplėtoti savitą muzikos stilių. Pianistas grojo Japonijos atlikėjais: saksofonininkais Kazutoki Umezu, Junji Hirose, vokalistu Koichi Maikigami ir garsiais pasaulio avangardistais: Johnu Zornu, Tomu Cora, Johnu Rose'u, Davidu Mossu, Nedu Rothenbergu, Joelle Leandre, Nicolu Collinsu ir kt. Jo fortepijono stilistikoje svarbią vietą užima „mažieji instrumentai“ – varpeliai, žaislai, buities rakandai, kurie naudojami tiek kaip atskiri garso šaltiniai, tiek fortepijono preparavimui, siekiant netikėtų sonoristinių efektų.
