Šarūnas Baltrukonis drobę naudoja kaip photoshop programos darbastalį, sluoksnis po sluoksnio dėliodamas ir kurdamas bendras kompozicijas. Tapymo objektais tampa įvairūs aplinkoje sutinkami daiktai ar vaizdiniai. Ištraukdamas iš kasdienybės konkretų vaizdą ar sudėtingą formą, menininkas ją supaprastina, paverčia plokščia, nebeatpažįstama dėme. Karpydamas ir dėliodamas koliažo principu sukuria naują skaitmeninę realybę, kuri gretinama su tapyba ir kurioje susipina pasąmoniniai vaizdai su kompiuterine realybe.
