Teatro, kino dailininkė, scenografė Sigita Šimkūnaitė (g. 1981) studijavo architektūrą, įgijo architektūros istorijos ir teorijos magistro laipsnį Vilniaus Gedimino technikos universitete (2004), taip pat metus stažavo Vituso Beringo universiteto kolegijoje Danijoje (2001).
2010 m. ji įsiliejo į nepriklausomos kūrybinės grupės „Operomanija“ veiklą, sukūrusi scenografiją Williamo Waltono operai „Meška“ (su Arūnu Paslaičiu, rež. Nerijus Petrokas). Bendradarbiaudama su „Operomanija“ vėlesniais metais kūrė scenografiją Jono Sakalausko haiku operai „Sniegas“ (choreografė ir režisierė Rūta Butkus) ir Rūtos Vitkauskaitės nanooperai „Apie Ugnį ir Bėgantį žmogų“ (režisierė Marija Simona Šimulynaitė). Su kompozitoriumi J. Sakalausku ir choreografe Agnija Šeiko dirbo statant šokio operas „Dykra“ (2011) ir „Džuljetos“ (2012). Kūrė scenografiją choreografų Rūtos Butkus („Lost Eyes“, „5g of hope“, „New N fairytale“, 6th finger, „MII4IIpeoples park“), Petro Lisausko („Moterų klubas“), Agnijos Šeiko („Dior in Moscow“), Vyčio Jankausko („Agonijos“), Maciejaus Kuźmińskio („I“) šokio spektakliams.
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre menininkė debiutavo šokio spektakliu „Karmen“ (režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė, 2017). Toliau sekė kiti darbai KVMT: Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“ (rež. Gediminas Šeduikis, 2018), Mikio Theodorakio baletas „Graikas Zorba“ (chor. Lorca Massine, 2018) ir Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ (rež. Dalius Abaris ir Gediminas Šeduikis, 2020), už kurią drauge su D. Abariu buvo nominuota Auksiniam scenos kryžiui scenografijos kategorijoje.
Tarp naujausių jos darbų – krovinių vilkike sukurta G. B. Pergolesi operos „Tarnaitė ponia“ scenografija (rež. Gediminas Šeduikis, 2020) ir natūralistinis scenovaizdis spektaklyje-kelionėje „Laikas nė(e)rimui“ (režisierė ir choreografė Agnija Šeiko), atvėrusiame „Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021“ renginių programą.
