Simona Smirnova nori jums parodyti, kas ji yra. Neseniai išleistoje LP „Bird Language“ Lietuvoje gimusi Niujorke gyvenanti vokalistė/kompozitorė atsisako išgalvotų pasakojimo elementų, kurie apibūdino jos ankstesnius leidinius, o kuria garsų atlikėjos ir ją sukūrusio pasaulio portretą. „Abu mano ankstesni įrašai buvo įkvėpti išgalvotos ar istorinės asmenybės“, – sako Smirnova. „Šiame trečiajame albume norėjau reprezentuoti save tokį, koks esu. Užuot apsisaugojęs išgalvotu personažu, šis įrašas skirtas atskleisti mane kaip asmenybę ir muzikantą.
Smirnova pastaruosius trejus metus kūrė paukščių kalbą, rašė ir aranžavo kompozicijas savo fortepijonu, demonstravo ir įrašinėjo kartu su džiazo kvartetu, perdirbo ir atlieka aranžuotes, o galiausiai bendradarbiauja su bendru prodiuseriu Maksimu Perepelica ir inžinieriumi Mike'u Marciano „Samurai“. Viešbučio įrašų studija Kvinse, Niujorke, kad įrašytų albumą. Nors Smirnova yra pagrindinė vokalistė, kompozitorė ir dainų autorė, jos ansamblyje „Bird Language“ taip pat yra saksofonininkė Berta Moreno, pianistė Caili O'Doherty, būgnininkas Maxime'as Cholley, smuikininkės Adrianne Munden-Dixon ir Caroline Drexler, altininkė Carrie Frey, violončelininkė Julia Henders. vokalistai Takuma Matsui ir Harini „Rini“ Raghavan, o bosu – Perepelica. Kad būtų atliktas paskutinis štrichas
Paukščių kalba, Smirnova nusiuntė albumą Grammy apdovanojimą pelniusiam maišymo/masteringo inžinieriui Dave'ui Darlingtonui, geriausiai žinomam dėl savo darbo su Milesu Davisu, Wayne'u Shorteriu ir HBO seriale „Oz“.
Nors „Bird Language“ yra asmeniškesnis rekordas nei ankstesni Smirnovos LP – 2017 m. „A Hunger Artist“ ir 2020 m. „Joan of Arc“, „For String Quartet“ – naujasis albumas remiasi ne vien tik išpažinties dainų kūrimu, o labiau tyrinėja Smirnovos santykį su gamtos pasauliu, gamta. santykis su žmonija ir žmonijos santykis vienas su kitu. „Visas šis albumas yra gamtos tema“, – sako Smirnova. „Visada buvau labai susijęs su gamta, o dabar kasdieniame gyvenime pasisakau už žaliąjį judėjimą, sąmoningą gyvenimą ir panašius dalykus, tačiau norėjau sukurti muziką, kuri parodytų gamtos dėkingumą iš gilesnės perspektyvos.
„Bird Language“ prasideda tituliniu kūriniu, kuris pradedamas plazdančiomis paukščių vokalizacijomis, o vėliau virsta avangardiniu Rytų Europos atspalvio džiazo/egzotikos kūriniu, kuris sudaro pagrindą likusiai albumo daliai ir pristato unikalų Smirnovos stilių bei meilę natūraliai. pasaulis. Kitas takelis „Vulcano Dreams“ nukreipia tokius novatoriškus menininkus kaip Bjork ir Joanna Newsom, tyrinėjant būdus, kaip žmonės susijungia per fizinę žemę po mūsų kojomis. „Kaip ir tektoninės plokštės, žmonės kartais gali būti labai arti vienas kito, bet nuolat keistis“, – sako Smirnova. „Kai plokštės susiduria, jos sudaro sprogstamus ugnikalnius, ir aš visada tai suvokiau kaip gerą žmonių tarpusavio santykių atvaizdą.
Kitose albumo vietose teatralizuotas, fortepijonu varomas „Kiaulpienės laikas“ švenčia pavasario magiją, taip pat atsparumą ir atnaujintą gyvenimo jausmą po atšiaurios žiemos. Tuo tarpu „Solstice“ – tai odė Vasaros saulėgrįžai ir šventinėms šventėms bei tradicijoms, supusioms Smirnovą visą jos vaikystę Lietuvoje, interpoliuojanti melodijas ir harmonijas iš tradicinės saulėgrįžos liaudies dainos. Kitas kūrinys „Intuition“ yra nuotaiką keičiantis džiazo takelis, kuris nepaiso tiesioginės interpretacijos. „Instrumentinė muzika yra abstraktesnė ir atviresnė interpretacijoms“, – sako Smirnova. „Kaip ir pati intuicija, ji nėra aiškiai apibrėžta, mes tiesiog jaučiame ją savo kūne. Taigi norėjau tą temą užfiksuoti muzikiškai, ir maniau, kad abstraktesnis išdėstymas tam padėtų.
Smirnova, užaugusi mažame Lietuvos kaimelyje, anksti ėmėsi muzikos, lankė muzikos mokyklą, o būdama vos šešerių metų išmoko groti citra. Paauglystėje ji persikėlė į didesnį miestą, ėmė groti gitara ir, būdama septyniolikos, įkūrė pankų festivalį. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ji įgijo džiazo vokalinio atlikimo bakalauro laipsnį, o vėliau persikėlė į Bostoną studijuoti Berklio muzikos koledže, daugiausia dėmesio skiriant šiuolaikiniam rašymui ir gamybai. „Bird Language“ egzistuoja kaip Smirnovos eklektiško fono kulminacija – išradingas džiazo įrašas, kuriame baltų folkloras, teatro ir pop muzikos paveiktas vokalas bei kamerinė muzika sujungiama į jaudinantį, unikalų skambesį.
