Tomas Daukša (g. 1988) - jaunosios kartos menininkas, kuriam neseniai Vilniaus dailės akademijoje suteiktas dailės daktaro laipsnis. Nuo 2009 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir kitur, yra surengęs keletą personalinių parodų. Jo kūriniai buvo pristatyti tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse ir svarbiose meno institucijose (Šiuolaikinio meno centre (Vilnius), Nacionalinėje dailės galerijoje (Vilnius), Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre). 2013 m. Daukša tapo Ary Stillman stipendijos laureatu.
Daukša savo kūryboje domisi įvairių sistemų ir jų elementų santykiais. Menininkas pats kuria arba stebi jau egzistuojančias sistemas - elektronines, biologines ir bendruomenines. Su mokslininko atsidavimu jis dokumentuoja jose vykstančius reiškinius, kuria modelius ir maketus, eksperimentuoja su fizikiniais reiškiniais (garsu ir šviesa). Tačiau, kitaip nei mokslininkai, menininkas nesiekia objektyvių teiginio ar fakto įrodymų. Jo tyrimuose visada lieka vietos paslapčiai, nutylėjimams, vaizduotei ir atsitiktinumui. Kaip tyrėjas, jis gana dažnai neišlaiko atstumo nuo tyrimo objekto ir daro įtaką savo kuriamoms ar replikuojamoms sistemoms, taip darydamas įtaką tyrimo eigai. Žiūrovas taip pat dažnai įsitraukia į žaidimą su faktais ir fikcija. Todėl rezultatas dažnai būna nenuspėjamas, kaskart kitoks ir nebūtinai svarbus - dėmesys sutelkiamas į patį procesą, pabrėžiamas tyrimo, veiksmo ir pan. laikinumas, cikliškumas.
Pradėjęs studijuoti tapybą, šiandien Dauksa išplėtė savo kūrybos spektrą ir tyrimus pristato įvairiomis formomis - skulptūromis, paveikslais, instaliacijomis, fotodokumentais ir schemomis. Nepaisant moksline logika pagrįstų tyrimo metodų, menininkas daug dėmesio skiria vizualiniam savo kūrinių aspektui: tūriams ir formoms, proporcijoms, medžiagiškumui ir erdviniam išdėstymui. Jo kūriniuose dera patraukli estetinė forma ir konceptualus turinys.
