1967–1972 m. studijavo grafiką Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
Nuo 1972 m. dėstė Šiaulių pedagoginio instituto (dabar Šiaulių universitetas) Piešimo ir braižybos katedroje.
Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1974 m.
Kūryboje interpretavo nacionalinę lietuvių liaudies grafikos tradiciją, taikė linoraižinio techniką, ypač mėgo didelio formato lakštus. Pagrindinė tematika – kaimas. Taip pat išraižė portretų (Šiaulių dramos teatro aktorių: Faustinos Laurinaitytės, 1979 m.; Olitos Dautartaitės, 1982 m.; Stasio Paskos, 1984 m.), ekslibrisų.
Dalyvavo Šiaulių dailininkų parodose.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje.
