Lietuvos skulptorius. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1983 m..
Lietuvos bei tarptautinių simpoziumų ir parodų dalyvis, dirbantis abstrakčiosios skulptūros srityje, drauge su Mindaugu Navaku ir kitais įtakojęs skulptūros modernizacijos procesus. Yra sukūręs memorialinių paminklų, darbų bažnyčių interjerams, viešosioms miestų erdvėms.
Pasak dailėtyrininkės Elonos Lubytės, bendroje šiuolaikinės skulptūros panoramoje jis nuo pat kūrybinės karjeros pradžios išsiskyrė savita minimalistinio mąstymo bei subtilios formos pajautos vienove, kuri ilgainiui įgijo naujas dimensijas bei vertes. Meno istorikė ir kritikė Giedrė Jankevičiūtė: „Tai vienas iš nedaugelio skulptorių vis dar dirbančių su medžiaga, todėl jo kūriniai neišnyksta, nesuyra, bet labai gražiai sensta“. Yra sukūręs memorialinių paminklų, darbų bažnyčių interjerams, viešosioms miestų erdvėms, tarp kurių − skulptūros Klaipėdos M. Mažvydo parke, skulptūra „Vaivorykštė“ (2004 m.) Utenoje ir „Kabantys akmenys“ (2006 m.) Kauno „Skulptūrų zonoje“, objektas „Krantinės arka“ (2009 m.) Vilniuje.