Gimė 1893 m. liepos 13 d. (liepos 25 d.) Poltavoje. Nuo šešerių metų mokėsi groti smuiku. Trečioje gimnazijos klasėje organizavo literatūrinį būrelį, penktoje susidomėjo filosofija. 1912 m. atvyko į Maskvą ir buvo priimtas į Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto Filosofijos skyrių. 1914 m., dar studijuodamas universitete, sėkmingai išlaikė egzaminus Maskvos dailės teatro studijoje. 1915 m. debiutavo kine epizodiniu čigonų choro vaidmeniu filme "Mara Kramskaja". Nuo 1916 m. vaidino pagrindinius vaidmenis, taip pat ir Jakovo Protazanovo filmuose.
1920 m. pabaigoje, būdamas Dailės teatro trupės, kurioje vaidino ir jo žmona Olga Gzovskaja, narys, per Baltijos šalis emigravo į Vokietiją. Dalis trupės dirbo Berlyno kabarete "Mėlynoji paukštė", Gaidarovas su žmona statė spektaklius. Vaidino garsių vokiečių režisierių Frydricho Vilhelmo Murnau ("Degantis plūgas", 1922 m.), Karlo Teodoro Dreyerio ("Brangenybė", 1922 m.), Žoės Mėjaus ("Meilės tragedija", 1924 m.), Ričardo Osvaldo ("Keturiasdešimtmetė moteris", 1925 m.) filmuose. 1930 m. režisavo vokiečių-estų filmą "Aistros bangos", šiam tikslui Berlyne įkūręs savo prodiuserinę kompaniją "Vladimir Gaidarov Film GmbH".
Jis palaikė ryšius su sovietų ambasada Berlyne, o 1932 m. grįžo į Maskvą. 1933 m. su Olga Gžovskaja vaidino filme "Stepių dainos". 1934 m. persikėlė į Leningradą. Koncertavo ir skaitė paskaitas. Tik 1938 m. buvo priimtas į Puškino vardo Leningrado valstybinio akademinio dramos teatro trupę, kurioje dirbo iki 1968 m., suvaidinęs apie keturiasdešimt vaidmenų.
Mirė 1976 m. gruodžio 17 d. Leningrade. Palaidotas Komarovo gyvenvietės kapinėse.
2003 m. Poltavoje, Gogolio gatvėje, ant kino teatro "Kolos" fasado, įrengta aktoriaus atminimo lenta.
