Willy Birgel ✝

Birgelis aktoriaus karjerą pradėjo prieš Pirmąjį pasaulinį karą gimtojo Kelno miesto scenoje, o į kiną atėjo gana vėlai. Jam buvo maždaug 43 metai, kol gavo pirmąjį svarbų vaidmenį filme - anglų stovyklos komendanto vaidmenį Paulo Wegenerio filme "Ein Mann will nach Deutschland" (apytiksliai išvertus "Vokietis nori patekti į Vokietiją" arba "Vokietis nori grįžti namo"). Šiame UFA gamybos filme, kurio premjera įvyko 1934 m. liepos 26 d., vaizduojamas Pietų Amerikoje gyvenantis vokiečių inžinierius, 1914 m. išgirdęs apie karą Europoje. Suprasdamas savo pareigą tėvynei, jis išvyksta į Europą, prie jo prisijungia vokiečių bendražygis. Kelionės į Vokietiją metu tenka susidurti su fiziniais sunkumais, klastingomis vietovėmis ir priešiškomis jūromis - kliūtimis, su kuriomis susiduria patriotai, galvojantys tik apie vieną - grįžti namo į Vokietiją ir padėti užpultai tėvynei. Filmas kalbėjo apie vokiškas vertybes, kurios buvo akcentuojamos nacistinėje Vokietijoje. 
Panašūs Birgelio filmai, sukurti nacionalsocialistiniam režimui, yra "Unternehmen Michael" (1937 m.), "Feinde" (1940 m.) ir "Kameraden" (1941 m.). 1937 m. reichspropagandamininkas Jozefas Gebelsas (Joseph Goebbels) Birgelį pavadino "Staatsschauspieler" arba maždaug "Valstybės aktoriumi" - tai buvo aukščiausias tuo metu Vokietijoje aktoriams skirtas apdovanojimas. Be propagandinių filmų, Birgelis vaidino daugelyje populiarių filmų, pavyzdžiui, "Der Fall Deruga" (1938 m.), ir tapo neįtikėtinu publikos numylėtiniu. 
Po Antrojo pasaulinio karo Birgelis buvo įtrauktas į sąjungininkų juoduosius sąrašus ir iki 1947 m. daugiau nesifilmavo. Šeštajame dešimtmetyje jis vėl susigrąžino prieškarinį populiarumą. Septintajame dešimtmetyje Birgelui pavyko pereiti į televiziją.