Teatro „Utopia“ inicijuotas ir kartu su Nacionaliniu Kauno dramos teatru sukurtas spektaklis „Natanas Išmintingasis“ pagal G. E. Lessingo dramą nukelia į XII amžiaus pabaigą, trečiojo kryžiaus žygio laikų Jeruzalę: vietą, kuri tapo didžiųjų Vakarų religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo – karo lauku. Čia rutuliojasi sudėtinga žmogiškų jausmų ir santykių intriga, kurioje persipina trijų skirtingų tikėjimų pagrindinių veikėjų likimai:  išmintingojo žydo Natano, karžygio-valdovo sultono Saladino, jaunojo riterio-tamplieriaus. Subtilių peripetijų kupina istorija apie meilę, pasitikėjimą, identiteto krizę, tikėjimo dogmatizmą ir žmogiškumo paieškas vystosi religinių karų fone.

Taip „Natano Išmintingojo“ XII amžiaus praeitis tampa XXI amžiaus pradžios Europos dabartimi. Geopolitinė situacija vėl kaista, vyksta lokalūs karai visai šalia Europos sienų, o per jas į senąjį žemyną plūsta bangos musulmonų pabėgėlių, islamistai-fundamentalistai sprogdinimais gąsdina „netikėlius“ krikščionis „tikro“ tikėjimo vardan. Palestinoje kovoja žydai su musulmonais, Islamo šalyse – musulmonai su musulmonais dėl to, kurie „tikresni“. Vėl tie patys karai Dievo vardan, kurie vyksta žemėje nuo amžių amžinųjų. Trys religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas – kiekviena iki šių dienų mėgina įrodyti, kad tik ji yra vienintelė, tikra ir teisinga. G.E. Lessingas tą klausimą bando spręsti garsiojoje „žiedo parabolėje“ – sultonas Saladinas užduoda žydui Natanui pavojingą klausimą: kuris tikėjimas, kuris įstatymas, kuri iš trijų religijų yra vienintelė teisinga?  Natanas jam pasakoja seną legendą apie galios žiedus. Vėliau, jau XX a. viduryje Oksfordo profesorius R. R. Tolkienas tą patį galios žiedų mitą pavers savo epopėjos „Žiedų valdovas“ pagrindu. Tik skirtingai nei G.E. Lessingas, „Žiedų valdovo“ autorius nebetiki žiedų turėtojų susitaikymo galimybe.

„Natanas Išmintingasis“ – Apšvietos epochos (XVIII a.) idėjų drama, išaukštinanti žmogaus protą ir galią tobulinti pasaulį, mėginanti įtikinti, jog protu ir išmintimi galime sujungti, sutaikyti didžiausias priešybes ir skirtybes, netgi religines, ir priminti žmonėms paprastą, bet neretai pamirštamą humanistinę mintį: žmogus žmogui juk pirmiausia žmogus, o tik paskui – drabužis, išvaizda, tikėjimo arba tautos atstovas. „Natanas Išmintingasis“ –  tai spektaklis-utopija, siūlantis pamąstyti apie žmogų ir pasaulį.