Žaisminga ir ekstravagantiška XIX a. pjesė-pasaka „Fantazijus“, kurią autorius pavadino blogai pasibaigiančia komedija, arba drama su laiminga pabaiga, scenoje suskamba šiuolaikiškai: kūrybinė komanda į pjesės turinį žvelgia šių dienų jauno žmogaus žvilgsniu, ieško kūrybingo santykio su specifine kūrinio kalba. Spektaklyje skamba grupės „Kabloonak“ gyvai atliekama muzika, kurią papildo kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio aranžuotės. Režisierė Gabrielė Tuminaitė kartu su choreografu Raidu Petrausku spektaklį praturtina „Vogue“ šokio stiliaus elementais. 

Pjesė prasideda karalystės juokdario mirtimi ir tuo pačiu metu keliama vestuvių puota, bandant išvengti karo su kita karalyste. Atstumtas ir kreditorių persekiojamas Fantazijus (aktoriai Martynas Nedzinskas ir Tomas Rinkūnas) atsitiktinumo dėka tampa karaliaus juokdariu ir taip pakeičia karalystės likimą. „Fantazijaus“ siužetas primena pasaką: princesė (aktorė Miglė Polikevičiūtė) turi tekėti už jai paskirto princo, sutinka Fantazijų – žavų, bet neturtingą ir nekilmingą miestietį. Pjesės veikėjai persirenginėja, keičiasi vaidmenimis, nuolat patenka į komiškų nesusipratimų situacijas. Tačiau už šio pasakiško paviršiaus glūdi universalios žmogiškos tiesos, laikui nepavaldi išmintis. 

Pagrindinis spektaklio veikėjas Fantazijus – bastūnas, kuris negali ir nenori priklausyti „normai“, kuris visada bus „kitas“: neprisitaikantis, atstumtas, nuvertintas, nesuprastas, kitoks. Fantazijus – juokdarys, iš kurio minčių galima ir juoktis, bet kurios įstringa, „nusėda“ galvose. Jį galima laikyti paties autoriaus Alfredo de Musset prototipu. Fantazijus blaškosi tarp prieštaravimų: meilės ir jos neigimo, cinizmo ir sentimentalumo. Tai nusivylęs žmogus, bet, kaip tikras romantikas, jis ilgisi to, ko niekada nebuvo…