Pickvibe
Image
c_lauravanseviciene-30_1627983776-4f7518176a6a4fb61f16dd48762b2afc
c_lauravanseviciene-33_1627983798-a558f8304f51f5828cc78f895d4994bf
c_lauravanseviciene-45_1627983828-6abb074c8dbb247495633ec4ac3297c2
c_lauravanseviciene-52_1627983859-e26f866bc3023562a23593014ef55201
c_lauravanseviciene-91_1627983951-e8bfd67a2be2196ad48c761c8c5fb466
c_lauravanseviciene-98_1627983976-7816e997f191ce5e2d83c0680d859e69
c_lauravanseviciene-129_1627984030-275c9c397daade4c4672ae3832c96528
c_lauravanseviciene-141_1627984136-b708c4e79b12345b140dc7cd7666cd38
c_lauravanseviciene-229_1627984230-41746d195ee9de5b661b763fa1afac97
c_lauravanseviciene-264_1627984290-6b095ed7648b69e7f607bdff8e6d9fe8
untitled-design-1_1652274173-c65e9fdcf77a9a524c82b3b02febd082

Doriano Grėjaus portretas

Doriano Grėjaus portretas

Spektaklis
calendar

ket, 12 gru 2024, 18:30

Kaina:

21.00 €

Renginio aprašymas

 
Airių rašytojas Oscaras Wilde‘as garsėjo savo žavesiu ir ekstravagancija – tiek savo kūrybos, tiek ir gyvenimo estetizmu. Būdamas 34 metų jis išleido knygą „Laimingasis princas ir kitos pasakos“ – nuo to laiko ir tapo gerai žinomu autoriumi. Jo vienintelis romanas „Doriano Grėjaus portretas“, pirmą kartą išspausdintas 1890 m., galima sakyti, taip pat parašytas pasakos forma. Tačiau šį kartą turinys gerokai niūresnis... Ir nieko keisto, kad po jo paskelbimo kilo skandalas: reikalauta jį uždrausti ir nuteisti autorių už amoralaus gyvenimo būdo propagavimą.
 
Spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“ kūrybinę grupę sudaro žinomos lėlių teatro menininkės, su kurių bendro darbo rezultatais „Lėlės“ žiūrovai jau pažįstami: 2014 m. G. Radvilavičiūtės kartu su scenografe Renata Valčik, choreografe Sigita Mikalauskaite ir kompozitore Rita Mačiliūnaite sukurtas spektaklis „Smėlio žmogus“ pelnė Auksinį scenos kryžių, sėkmingai rodomas teatro repertuare ir nuolat kviečiamas atstovauti Lietuvos kultūrą tarptautiniuose teatro festivaliuose. Naujasis spektaklis tarytum pratęsia jau „Smėlio žmoguje“ pradėtą gvildenti žmogaus asmenybės dvilypumo ir jo savidestrukcijos temą.
„Žiūrėdamas į paveikslą žmogus įžengia į kitą laiką. Laikas prasiplečia. Portrete žmogus atpažįsta save patį. Žiūrėjimas į portretą – tarsi žiūrėjimas į veidrodį.  Veidrodis žmogui suteikia unikalią galimybę matyti save, savo veidą, savo akis, ir sudaro sąlygas dialogui su pačiu savimi. Žiūrėdamas į išorę žmogus mato savo vidų. Žiūrėdamas į veidrodį žmogus gali pakliūti į kitą pasaulį. Ir šie du pasauliai gali susiliesti. Žiūrėdami į veidrodį mes galime pamatyti tai, kas tiesiogiai mūsų žvilgsniui neprieinama. Veidrodžio gylis mums sako, kad mes galime pamatyti kur kas daugiau arba visai kitaip, nei matome savo realybėje. Veidrodis yra mūsų asmeninis dabarties portretas.
 
Šiandien žmogų supa labai daug veidrodžių, t.y. atspindinčių paviršių – nuo tikrų veidrodžių ir langų iki ežerų ir balų, snaigių, akmens anglies gabalėlių ir t. t. Visi jie sukuria matomo pasaulio, daiktinio audinio įtrūkius, tai – tarsi langai į kitą pasaulį. Tačiau perdėtas susikoncentravimas į save ir savo fizinę išvaizdą – kelias į tuštybę, savimeilę, pasipūtimą, išpuikimą, egocentrizmą. Be meilės, artimų žmonių, ėjimo kartu, grožis, sėkmė nieko nereiškia. Nemielas gyvenimas nuolat žiūrint į save.

Iki šiol kai kuriose pirmykštėse gentyse tikima, kad veidrodis gali pavogti sielą.“ – mintimis dalinasi spektaklio režisierė Gintarė Radvilavičiūtė.