Vilniaus mažojo teatro „Savižudis“ – makabriška ir šiandien itin aktualiai skambanti rusų XX a. pirmosios pusės avangardisto Nikolajaus Erdmano komedija. Joje dramaturgas išryškino sovietinės kasdienybės absurdą, apie kurį vienas iš „Savižudžio“ personažų sako: „Šiuo metu, pilieti Podsekalnikovai, tai, apie ką gali galvoti būdamas gyvas, pasakyti gali tik numiręs.“

Gabrielės Tuminaitės režisuotas „Savižudis“ kalba ne apie sovietinę, o šių dienų tikrovę, apie populizmo ir propagandos atakuojamą šiuolaikinę visuomenę. Komedijoje pasakojama, kaip komunaliniame bute su žmona ir uošve gyvenantis Semionas Podsekalnikovas (aktorius Daumantas Ciunis), bedarbis tinginys, pats nesusivokiąs, kas jis ir ką šiame gyvenime veikia, susiginčijęs su žmona dėl kepeninės dešros, nutaria nusižudyti. Žmona su uošve ir kaimynu bando jį atkalbėti, tačiau daug kam jo savižudybė pasirodo naudinga. Vienas jį įkalbinėja žudytis dėl visuomenės, kita – dėl jos, trečias – dėl meno, ketvirtas – dėl religijos. Apsukrus kaimynas jau renka pinigus laidotuvėms, bet Podsekalnikovas staiga suvokia, kad jam visiškai nesinori mirti. Jis susimąsto apie gyvenimą ir mirtį. Pjesė kupina satyros, farso ir sykiu egzistencialistinio susimąstymo apie gyvenimo prasmę.