Giuseppe’s Verdi opera „Don Karlas“ – vienas reikšmingiausių teatro pastatymų ir, nepaisant itin prieštaringų nuomonių, – labai stipraus poveikio spektaklis. O ar galėtų būti kitaip? Juk G. Verdi „Don Karlas", priskiriamas „didžiosios operos“ (grand opera) žanrui, yra stiprus veikalas ne tik nuostabia muzika, bet ir istorinių personažų charakteriais, dramatišku siužetu. Operos premjera įvyko 1867 m. Paryžiuje, opera sukurta pagal Friedricho Schillerio pjesę. Šioje Schillerio dramoje glūdėjo tai, ko Verdi ieškojo savo vėlyvosioms operoms, – palikęs teatrališkas išorines dramas ir romantiškų aistrų kupinus libretus kompozitorius pasuko vidinio tragizmo link; išorinio veiksmo šiuose kūriniuose maža, bet juose siekiama išreikšti vidinius išgyvenimus, tiesos paieškas ir žmoniškumo ilgesį. 2016 metų statytojai, kurdami savąją šios operos versiją, pasirinko ne iliustratyvų dramos perteikimą, tačiau siekė atskleisti pačius giliausius jos klodus. Pagrindinis režisieriaus tikslas buvo įsigilinti į G. Verdi veikalą ir atsisakyti operą nuo pat 19 a. Paryžiaus scenos lydinčių klišių. Šiame pastatyme Günteris Krämeris pateikė netikėtų sprendimų ir sąsajų: kūrėją paveikė ir inspiravo roko kultūros žvaigždės Davido Bowie priešmirtinė atsisveikinimo žinutė – dainos „Blackstar" vaizdo klipas ir jo prasmės. Spektaklio kūrėjai pelnė 3 Auksinių scenos kryžių apdovanojimus – geriausiu metų režisieriumi paskelbtas Günteris Krämeris, taip pat įvertinti Herbertas Schäferis (už geriausią scenografiją) ir mecosopranas Eglė Šidlauskaitė (už Eboli vaidmenį). Premjera 2016 m. kovo 4 d.