J. S. Bach ((1685 - 1750) Aria variata alla maniera Italiana in A- minor (Air varied in the Italian manner), BWV 989;Aria Variatta sukurta apie 1709 m. Ją sudaro tema ir dešimt virtuozinių variacijų, kurių kiekviena yra binarinės formos. Kūrinys buvo sukurtas klavesinui, tačiau atliekamas su kitais instrumentais, ypač fortepijonu ir vargonais.
J. Brahms (1833-1897) Intermezzi op. 117;
Andante Moderato
Andante non troppo e con molta espressione
Andante con moto Trys Intermezzo op. 117 yra laikomi vėlyvojo J. Brahms kūrybos viršūne. Clara Schumann apie šiuos Intermezzo teigė: „Šiuose kūriniuose pagaliau pajuntu, kaip mano sieloje vėl įsižiebia muzikinis gyvenimas“. Nors pats Brahmsas šiuos tris Intermezzo apibūdindavo kaip „Wiegenlieder“ (lopšines), oficialiai jis atmetė šį pavadinimą: „Tuomet tai turėtų būti nelaimingos motinos, arba paguodos prašymo lopšinė“.
A. Schoenberg (1874-1951) Suite op. 25
Praludium
Gavotte
Musette
Intermezzo
Menuett
Gigue
Siuitos dalys yra analogiškos baroko muzikos pavadinimams. Kūriniui būdingas trumpumas, atskiros, charakteringos dalys, išskyrus centrinį niūrų Intermezzo. Kiekviena dalis pripildyta šokio energijos. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų nuo kūrinio sukūrimo, paskutinės dalies Gigue sudėtingi ir primygtini ritmai yra neabejotinai šiuolaikiški.
