,,Pastaruoju metu tapau gamtą, kuri man artima. Kaune – botanikos sodą, kadagių slėnį, Dubravos pelkę ir kitas vietas. Gamtoje randu daugybę motyvų paveikslams. Prieš tapydamas, dažnai apgalvoju kompoziciją – kaip įdomiai užpildyti paveikslo erdvę, todėl ilgą laiką praleidžiu komponuodamas. Koloritu stengiuosi atkurti nuotaiką, atmosferą, kurią jutau tuo metu gamtoje. Man, pagal charakterį, artimiausias rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario koloritas – migla, rūkas ar lietus suteikia paslaptingą ir neaiškią nuotaiką. Kuo daugiau tapau, tuo labiau suprantu, kad tapyba yra artimesnė muzikai ar poezijai, nes ji labiau juntama nei suprantama. Daugiau papasakosiu parodos atidaryme, ‘’- artėjant parodai mintimis pasidalijo autorius J. Krasuckas.