Popierinis miestas – trapus, lengvai sugriaunamas, laikinas. Šio miesto gyventojai vieniši, kuriantys savo vietą po saule, kovojantys už savo vertybes, ieškantys meilės savyje ir kituose. Greitėjančiame pasaulyje, kuriame vis daugiau vartotojiškumo, laikinumo, žmonės ieško ramybės, bendrystės, saugumo, vieningumo. Tik šiltas, atviras žvilgsnis prasilenkiant suartina bent akimirkai. Tik apkabinimas ir švelnus prisilietimas akimis, žodžiu, žvilgsniu ar muzika apgaubia tikrumu ir pripildo drąsos kurti, kalbėti, gyventi.