Operetė „Vienos kraujas“ nukelia mus į XIX a. pradžios Vieną. Čia, po Napoleono karų vykstant Europos šalių kongresui, kurio lozungas buvo „Mylėti, o ne kariauti“, valsas tampa salonų karaliumi.
Libreto autoriai mums atveria intriguojančius aukštuomenės gyvenimo užkulisius: pradžioje paaiškėja, kad grafas Cedlau išvyksta su nežinoma moterim į užmiesčio vilą, dėl to nerimauja kita mylimoji Franciska. Šiuos žygius, žinoma, bando išsiaiškinti grafo žmona grafienė Cedlau, o ją supranta tik ministras pirmininkas, kuris pats vėliau patenka į dviprasmišką situaciją. Visa tai susipina su kitų personažų širdžių troškimais. Toks meilės intrigų daugiabriaunis Vienoje pasirodo nepakankamas, – paaiškėja, kad grafo kraują kaitina ketvirtoji moteris… Meilės jausmai kibirkščiuoja scenoje, audrina žiūrovų fantaziją, bet svarbiausia – skamba ir jaudina klasikos aukso fondui priskirti J. Strausso valsai, kuriuos atlieka simfoninis orkestras, solistai ir choras, sukasi šokėjų poros.
