„Eugenijus Antanas Cukermanas yra unikali figūra Lietuvos dailėje. Vienas pirmųjų ir ryškiausių grynosios abstrakcijos tapybos atstovų (šio menininko atveju galima kalbėti apie tam tikrą prancūziškojo tašizmo ,,filialą“ Vilniuje), ne-figūrinę raišką pakėlęs į heideggeriško ar buberiškojo egzistencializmo lygmenį, išvadavęs ją iš pseudo-sentimentalių ar tariamai lyriškų prietarų, konceptualizavęs vaizduojamąją dailę. Bet Cukermanas visų pirma yra puikus tapytojas, kurio mene svarbiausia yra spalva ir jutiminės, taktilinės dažo savybės ir iš viso to gimstantys pojūčiai. Architektūrinis dailininko išsilavinimas yra suteikęs tam tikrą kozirį jo tapybinei raiškai, kadangi išlaisvinti emociniai impulsai čia netampa dažybiniu vandenėliu" (iš serijos „ką matau - tą dainuoju"), bet turi konkrečią logišką struktūrą ir pradą. Viskas vyksta tame kelių milimetrų sluoksnyje tarp drobės ir žiūrovo-suvokėjo žvilgsniu aprėpiamos erdvės, o tik paskui jau jo sąmonėje. Panašiai kaip muzikoje ar japonų tapyboje tušu - pradžioje logika, o paskui jausmai... „
