„Lietuvos kamerinis orkestras yra vienas iš orkestrų, kuriuos įkvepia grynos muzikos idėja. Jiems tai nėra vien tik profesija ar pramoga, jiems tai yra viskas“. (Lordas Yehudi Menuhinas)

Lietuvos kamerinis orkestras yra žymus Lietuvos kultūros lobis, plačiai pripažintas kaip vienas geriausių pasaulyje kamerinių orkestrų. Įspūdingoje orkestro istorijoje daugiau nei šimtas koncertų su Mstislavu Rostropovičiumi ir lordu Yehudi Menuhinu; J. S. Bacho ir F. J. Haydno koncertų fortepijonui ir orkestrui įrašai su Tatjana Nikolajeva; L. van Beethoveno „Prometėjo kūriniai“ su seru Peteriu Ustinovu ir neseniai įrašyti A. Vivaldi koncertai smuikui ir orkestrui su Sergejumi Krylovu, išleisti „Deutsche Grammophon“. Per daugelį metų orkestro koncertuose dalyvavo pasaulinę šlovę pelnę solistai: Janine Jansen, Vadimas Repinas, Danielis Hope, Olegas Kaganas, Jurijus Bašmetas, Misha Maisky, Natalija Gutman, Davidas Geringas, Danielis Mulleris-Schottas, Bruno Canino, Sergejus Nakariakovas, Aleksejus Ogrinčiukas, Jean-Pierre Rampalis, Mojca Erdmann, Avi Avitalis ir kiti.

Subūręs entuziastingų jaunų muzikantų grupę, žymus dirigentas Saulius Sondeckis 1960 metais įsteigė Lietuvos kamerinį orkestrą ir jam vadovavo iki 2004 metų. Naujas orkestro istorijos puslapis buvo atverstas 2008 metais, kai Sergejus Krylovas tapo naujuoju meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Jo siekis atitikti aukščiausiąjį profesinį etaloną, subtilus muzikavimas, nuolatinis repertuaro gausinimas atvėrė naujus orkestro raidos horizontus, nulėmusius daugiau nei 200 aukščiausią pripažinimą pelniusių jungtinių pasirodymų visame pasaulyje. Kritikai apibūdino dinamišką orkestro ir Sergejaus Krylovo muzikinę partnerystę kaip „darnius ir sąmoksliškus santykius su orkestru“, „absoliučią smuikininko-dirigento ir orkestro vienybę“ ir „žavų bei aristokratišką galantiškumą be neprideramo familiarumo, bet su abipusiu pasitikėjimu“.

Lietuvos kamerinio orkestro koncertai sulaukė didžiulio klausytojų ir kritikų pripažinimo svarbiausiose Europos koncertų salėse: Berlyno filhamonijoje, Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Pleyel“ ir „Theatre Champs-Elysees“, Sankt Peterburgo filharmonijoje, Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje, Leipcigo „Gewandhaus“, Budapešto „Müpa“. Orkestras pasirodė Zalcburgo, Liucernos, Šlėzvigo-Holšteino, A. Stradivari Kremonoje, Siono, Gštato, Reingau ir „Musikfest“ Berline festivaliuose.

Lietuvos kamerinį orkestrą įkvėpė ir tapo pirmuoju kompozitorių Alfredo Schnittke, Sofijos Gubaidulinos, Arvo Pärto, Pēterio Vaskso, Rodiono Shchedrino, Edisono Denisovo, Sergejaus Slonimskio ir Leros Auerbacho kūrinių atlikėju; daug iš jų savo kūrinius dedikavo orkestrui. Išradinga idėja pakviesti A. Schnittke kaip klavesinininką į Lietuvos kamerinio orkestro gastroles po Austriją ir Vokietiją pagelbėjo kompozitoriui „apeiti“ oficialų sovietų valdžios draudimą išvykti iš SSRS ir dalyvauti savo „Concerto Grosso Nr. 1“ premjeroje Vakaruose. Šis kūrinys buvo parašytas specialiai Gidonui Kremeriui, Tatjanai Grindenko ir Lietuvos kameriniam orkestrui. Tiesioginis šio koncerto įrašas, kuriame skambėjo ir Arvo Pärto „Tabula rasa“, tapo viena iš perkamiausių XX a. kompaktinių plokštelių. Savo „Concerto Grosso Nr. 3“ Schnittke dedikavo Lietuvos kameriniam orkestrui, minint kolektyvo 25-ąsias metines.

Nuo pat įsikūrimo ir per visą savo gyvavimą Lietuvos kamerinis orkestras išlieka aistringu lietuviškos muzikos ambasadoriumi pasaulyje. Orkestras atliko daugiau nei 200 Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Balio Dvariono, Stasio Vainiūno, Eduardo Balsio, Broniaus Kutavičiaus, Teisučio Makačino, Vytauto Barkausko, Algirdo Martinaičio, Mindaugo Urbaičio, Onutės Narbutaitės, Vidmanto Bartulio, Ramintos Šerkšnytės ir kitų kompozitorių kūrinių.

Per šešis dešimtmečius Lietuvos kamerinis orkestras įrašė daugiau nei šimtą įvairaus repertuaro vinilinių ir kompaktinių plokštelių, išleistų „Deutsche Grammophon“, „Sony Classical“, „Melodiya“, ECM ir „Teldec“.

Lietuvos kamerinis orkestras visada palaikė progresyvų pilietinį judėjimą. Kartu su lordu Y. Menuhinu ką tik išlaisvintos nuo apartheido Pietų Afrikos Respublikos Johanesburgo priemiestyje su afrikiečių choru atliko G. F. Händelio „Mesiją“. Lietuvos kovoje už nepriklausomybę Lietuvos kamerinis orkestras padėjo Vakarų šalių spaudoje pranešti apie tragiškus 1991 metų įvykius ir surinkti medicininę bei humanitarinę pagalbą aukoms.

Lietuvos kamerinis orkestras buvo vienas iš pirmųjų orkestrų pasaulyje, pradėjusių gyvus pasirodymus  socialiai atsiribojusiai publikai, kai tik 2020 metų birželio pradžioje dėl COVID-19 paskelbtas karantinas buvo atšauktas. Orkestras atidarė Vilniaus festivalį dviem koncertais (A. Vivaldi „Keturi metų laikai“ su Sergejumi Krylovu ir Baltijos kompozitorių kūrinių koncertu), į kuriuos buvo išparduoti visi bilietai ir kurie buvo transliuojami per kelis televizijos, radijo kanalus ir socialiniuose tinkluose.

Subūręs entuziastingų jaunų muzikantų grupę, žymus dirigentas Saulius Sondeckis 1960 m. įsteigė LKO ir jam vadovavo iki 2004 m. Naujas LKO istorijos puslapis buvo atverstas 2008 m., kai Sergejus Krylovas tapo naujuoju meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Jo pasišventimas aukščiausiam profesiniam etalonui ir subtiliam muzikavimui, bei nuolatinis repertuaro gausinimas atvėrė naujus orkestro raidos horizontus, nulėmusius daugiau nei 200 aukščiausią pripažinimą pelniusių jungtinių pasirodymų visame pasaulyje. Kritikai apibūdino dinamišką orkestro ir Sergejaus Krylovo muzikinę partnerystę kaip „darnius ir sąmoksliškus santykius su orkestru“, „absoliučią smuikininko-dirigento ir orkestro vienybę“ ir „žavų bei aristokratišką galantiškumą be neprideramo familiarumo, bet su abipusiu pasitikėjimu“.

LKO koncertai sulaukė didžiulio klausytojų ir kritikų pripažinimo svarbiausiose Europos koncertų salėse: Berlyno filhamonijoje, Vienos Musikverein, Londono Royal Festival Hall, Amsterdamo Concertgebouw, Salle Pleyel ir Theatre Champs-Elysees Paryžiuje, Sankt Peterburgo filharmonijoje, Maskvos konservatorijos Didžiojoje Salėje, Leipcigo Gewandhaus, Budapešto Mupa. Orkestras pasirodė Zalcburgo, Liucernos, Šlėzvig-Holšteino, Stradivari Kremonoje, Siono, Gštat, Reingau ir Musikfest Berlin festivaliuose.

LKO įkvėpė ir tapo pirmuoju kompozitorių Alfred Schnittke, Sofijos Gubaidulinos, Arvo Pärto, Pēterio Vaskso, Rodiono Shchedrino, Edisono Denisovo, Sergejaus Slonimskio ir Leros Auerbach kūrinių atlikėju; daug iš jų savo kūrinius dedikavo orkestrui. Išradingos idėjos pakviesti Schnittke kaip klavesininką į LKO gastroles po Austriją ir Vokietiją dėka, kompozitorius sugebėjo “apeiti” oficialų sovietų valdžios draudimą išvykti iš SSRS ir dalyvauti savo Concerto Grosso Nr.1 premjeroje Vakaruose. Šis kūrinys buvo parašytas specialiai Gidonui Kremeriui, Tatjanai Grindenko ir LKO. Tiesioginis šio koncerto įrašas, kuriame skambėjo ir Arvo Pärto „Tabula rasa“, tapo viena iš perkamiausių XX a. kompaktinių plokštelių. Savo „Concerto Grosso“ Nr.3 Schnittke dedikavo Lietuvos kameriniam orkestrui, minint kolektyvo 25-ąsias metines.

Nuo pat įsikūrimo ir per visą savo gyvavimą LKO išlieka aistringu lietuviškos muzikos ambasadoriumi pasaulyje. Orkestras atliko daugiau nei 200 M.K.Čiurlionio, Balio Dvariono, Stasio Vainiūno, Eduardo Balsio, Broniaus Kutavičiaus, Teisučio Makačino, Vytauto Barkausko, Algirdo Martinaičio, Mindaugo Urbaičio, Onutės Narbutaitės, Vidmanto Bartulio, Ramintos Šerkšnytės, Žibuoklės Martinaitytės ir kitų kompozitorių kūrinių.

Per šešis dešimtmečius LKO įrašė daugiau nei šimtą įvairaus repertuaro vinilinių ir kompaktinių plokštelių, išleistų Deutsche Grammophon, Sony Classical, Melodiya, ECM ir Teldec.

Lietuvos kamerinis orkestras visada palaikė progresyvų pilietinį judėjimą. Kartu su Lordu Menuhinu ką tik išlaisvintos nuo apartheido Pietų Afrikos Respublikos Johanesburgo priemiestyje atliko Hendelio „Mesiją“ su afrikiečių choru. Lietuvos kovoje už nepriklausomybę LKO padėjo Vakarų šalių spaudoje pranešti apie tragiškus 1991 metų įvykius ir surinkti medicininę bei humanitarinę pagalbą aukoms.

LKO buvo vienas iš pirmųjų orkestrų pasaulyje, pradėjusių gyvus pasirodymus socialiai atsiribojusiai publikai, kai tik 2020 metų birželio pradžioje „Covid-19“ sąlygotas karantinas buvo atšauktas. Orkestras atidarė Vilniaus Festivalį dviem išparduotais koncertais (Vivaldi „Keturi metų laikai“ su Sergejumi Krylovu ir Baltijos kompozitorių kūrinių koncertu), kurie buvo transliuojami per kelis televizijos ir radijo kanalus bei socialiniuose tinkluose.,