Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas savo įkūrėjo Gintaro Rinkevičiaus, debiutavo 1989 m. Orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos Nepriklausomybės istorija. Ne veltui pirmasis kolektyvo pavadinimas buvo Jaunimo simfoninis orkestras. Jauna valstybė, jauni muzikantai, jaunas dirigentas ir didžiulės ateities viltys. Nors jau po trejų veiklos metų suteiktas solidus Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vardas, muzikantai ir jų vadovas lig šiolei tęsia jaunatviškas tradicijas.
Kelių kartų melomanų atminty dar gyva 1989-ųjų sausio 30-oji – pirmasis orkestro koncertas, vykęs Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Visi norintieji negalėjo patekti, salėje tik 1000 vietų, tad publika net išlaužė metalines Operos ir baleto teatro duris! Orkestre – beveik išvien jaunuoliai, studentai, prie pulto stojęs G. Rinkevičius tebuvo 28-erių... Pirmieji M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ garsai, L. van Beethoveno Penktoji simfonija... Išraiškingi jaunojo dirigento mostai, stulbinama energija hipnotizavo publiką, provokavo muziką skambėti kažkaip kitoniškai, gyvastingai. Kvapą gniaužiantys, žaižaruojantys forte, subtili, jausminga lyrika, emocingi proveržiai... Tai buvo taip neįprasta, drąsu, stipru... Visi iki vieno suvokė esantys istorinio vakaro liudininkai. Tai buvo drąsos ir ryžto laikai.
G. Rinkevičius ir jo orkestras tapo vienu iš jaunos valstybės, įsiaudrinusios visuomenės atsinaujinimo simbolių. Orkestro parengtos programos buvo lyg repertuarinis sprogimas sostinės muzikiniame gyvenime. Ambicingasis dirigentas ėmėsi pristatyti Lietuvos publikai negirdėtus monumentalius kūrinius – Richardo Wagnerio „Parsifalį“, Edwardo Elgaro „Gerontijaus sapną“, Arthuro Honeggero „Žaną d‘Ark ant laužo“, Williamo Waltono „Baltazaro puotą“, visas Gustavo Mahlerio simfonijas.
Pirmąjį veiklos dešimtmetį LVSO išties gyveno studentiškai, be savo stogo, prisiglausdavo kur galėdamas, tačiau publika ištikimai sekė paskui. 1999 m., po atkaklių G. Rinkevičiaus pastangų, orkestras pagaliau įgijo namus – Vilniaus kongresų rūmus. Nors salė statyta kitais tikslais ir muzikos skambėjimui nepritaikyta, publika pamilo naująją erdvę. Jaunystė, naujumas, šviežumas, dirigento charizma paskatino platesnės auditorijos susidomėjimą, čia gali išvysti daugybę jaunų porų, studentų, verslininkų, paauglių... LVSO tapo madingas! G. Rinkevičius publikai siūlo ne tik P. Čaikovskį ar J. Brahmsą, bet ir „Electric Light Orchestra“, roko grupių „Queen“ ar „Pink Floyd“ muziką.
Svarbi orkestro veiklos kryptis – sceniniai operų pastatymai („Pajacai“, Bohema“, „Užburtoji fleita“, „Verteris“, „Svynis Todas“, „Eugenijaus Oneginas“, „Katia Kabanova“, „Visos jos tokios“, „Jonas ir Greta“, „Trubadūras“, „Pelėjas ir Melisanda“, „Toska“, "Faustas", "Pikų dama"), kurių ėmėsi režisierė Dalia Ibelhauptaitė, subūrusi neoficialų „Bohemiečių“ sambūrį, dabar jau išaugusį į oficialią trupę „Vilnius City Opera“. Kaskart dideliais įvykiais tampa ir koncertiniai LVSO operų atlikimai (Richardo Wagnerio „Parsifalis“, Giuseppe Verdi „Simonas Bokanegra“, Dmitrijaus Šostakovičiaus „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, Juliaus Juzeliūno „Žaidimas“ ir kt.).
Orkestras kasmet rengia koncertinius turus Europos šalyse, koncertavo su žymiais muzikais, tarp kurių – dirigentai Nikolajus Aleksejevas, Young-Min Park, Brian Schembri, Martynas Staškus, Modestas Pitrėnas, Julius Geniušas, Martinš Ozolinš, Fabrice Grégorutti, Charles Olivieri-Munroe, Marc Tardue, pianistai Nikolajus Luganskis, Petras ir Lukas Geniušai, Nikolajus Petrovas, Aleksandras Palėjus, Jekaterina Mečetina, Gintaras Januševičius, Andrius Žlabys, Katia Skanavi, smuikininkai Gidonas Kremeris, Liana Isakadze, Dalia Kuznecovaitė, Sergejus Malovas, Vadimas Repinas, Alena Baeva, violončelininkai Davidas Geringas, Miša Maisky, Aleksandras Kniazevas, Sergejus Antonovas, Vytautas Sondeckis, Denisas Šapovalovas, trimitininkas Sergejus Nakariakovas, dainininkai Violeta Urmana, Michailas Kazakovas, Placido Domingo, Andrea Bocelli, Irena Milkevičiūtė, Vladimiras Prudnikovas, Sergejus Larinas, Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas ir kiti ryškiausi kelių kartų Lietuvos solistai, Maskvos trio, Kauno valstybinis choras, choras „Latvia“ bei daugelis kitų Lietuvos ir užsienio klasikos, populiarios ir roko muzikos atlikėjų.
Orkestras daug dėmesio skiria ir savo edukacinei misijai – supažindinti klausytojus su aukščiausio lygio profesionaliuoju muzikos menu, prisidėti prie muzikinių idėjų sklaidos. Orkestras kasmet parengia plataus pobūdžio repertuarą, pristato išskirtines programas, šalia garsių ir pripažinimo jau sulaukusių solistų kartu koncertuoti kviečia ir jaunuosius talentus. Žiūrovus ir mažuosius klausytojus džiugina orkestro rengiamos specialios edukacinės programos vaikams, kuriose šalia orkestro dalyvauja ir teatro aktoriai bei cirko artistai.
