Šio trio istorija – kiek neįprasta, tačiau atspindinti pastarųjų metų pasaulio aktualijas. 2018-aisiais susibūręs trio suspėjo surengti vos keletą koncertų – trečiasis iš jų, įrašytas koncerto Tokijuje metu, vėliau buvo išleistas albume „Moon On The Lake“. Netrukus po šio pasirodymo visus koncertinius planus teko sustabdyti dėl pandemijos. Tačiau bendro grojimo džiaugsmas buvo toks didelis, kad pasibaigus karantinams trio sugrįžo į sceną ir vėl kibo į darbus kartu.

Scenoje akimirksniu vienas kito impulsą pajuntantys muzikantai, grojantys su žavingu greičiu ir jauduliu, subtilumu ir spalvomis. Nepanašūs į tipinį fortepijono džiazo trio, nors ir gerbiantys džiazo tradicijas. Muzika, kupina išradingumo ir laisvės, energijos ir romantikos.

Tai – dalis komplimentų, džiazo žiniasklaidoje sklindančių šio trio adresu. Pati Satoko priduria, jog patį šio trio gyvavimą galima laikyti nemaža sėkme. Mat abu jos partneriai – smarkiai užsiėmę Japonijos muzikos scenoje, o jų šviežias požiūris nėra toks jau dažnas šalies muzikantų terpėje.

„Nuo pat pradžių buvo gera groti šiame trio. Muzikantai, su kuriais groju, turi būti atviri mano idėjoms. Nesu klasikinė kompozitorė, kuri aiškiai žino ir nurodo, kaip viskas turi skambėti. Svarbiausia – galutinis rezultatas. Žinau, kad jų gebėjimas improvizuoti – aukščiausio lygio. Kokie jie atviri groti įvairią muziką – aš net nustebusi. Prieš dvidešimt metų laisvasis ir klasikinis džiazas buvo atskiri pasauliai. Bet šie du muzikantai groja be  išankstinių nuostatų. Muzika turi ir gali peržengti religijų, lyčių, tautybių, kartų ribas“, - sako Satoko Fujii.

Muzikinės bendrystės rezultatas – sausio pabaigoje išleidžiamas naujas albumas „Jet Black“