„Audra“ – vienas iš vėliausių W. Shakespeare‘o draminių kūrinių, ne kartą statytas įvairiose Lietuvos scenose. XVII amžiuje parašyta tragikomedija atspindi nusivylimą humanizmo idealais ir realybę jungia su stebukliniais, fantastiniais pasakų elementais. Nuošalioje bevardėje saloje gyvena atstumtieji – burtininkas ir menininkas Prosperas su savo dukra Miranda. Prosperas valdo gamtos stichijas, blogio ir gėrio dvasias. Jis siekia atkeršyti savo priešams, kadaise privertusiems jį bėgti iš Milano ir atėmusiems iš jo hercogo sostą. Pasitelkdamas burtus, jis sukelia audrą jūroje, kurioje plaukia jo priešų laivas, jį sudaužo, o įgulą nubloškia į tą pačią salą. Atsiviliojęs savo priešus, Prosperas pasirenka atleidimą. „Audra“ – vienas iš nedaugelio W. Shakespeare kūrinių, turinčių laimingą pabaigą. 

Estų režisierius avangardistas Peeteris Jalakasas, pasitelkdamas egzotiškos salos aplinką - gamtos stichijų galias, dvasių ir nimfų personažus - muziką bei iliuzionistų triukus, iš Shakespeare‘o pjesės kuria šiuolaikinį teatrališką reginį, kuriame susijungia gyvas teatras bei modernios technologijos. Režisierius pateikia savitą interpretaciją – siūlo pažvelgti į bevardės salos gyventojus kaip į naujos, tobulesnės, geresnės žmonijos užuomazgą ir pamėginti įsivaizduoti ateitį, kurioje mitologinių būtybių, dvasių, nimfų vaidmenis perima dirbtinis intelektas.