2006 m. Kongresų rūmuose parodyta G. Puccini Bohemos premjera (dir. Gintaras Rinkevičius, rež. Dalia Ibelhauptaitė, scenografas Dirk Bird ir kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius) sulaukė ypatingo pasisekimo, kūrėjus, oficialiai vadintus Vilnius City Opera, netgi imta vadinti bohemiečių vardu. Tuomet Bohema su didžiule sėkme buvo parodyta daugiau nei 40 kartų! Šis G. Puccini operos pastatymas tapo unikaliu spektakliu, savotišku reiškiniu, legenda Lietuvos operos istorijoje. Prabėgus 15 metų, pastatymo idėjos ir estetika tebėra įspūdingos ir įkvepiančios, tad LNOBT kartu su bohemiečiais kūrėjais sumanė atgaivinti spektaklį mūsų scenoje. Pirmieji premjeriniai pasirodymai įvyko 2021 vasarą festivalyje LNOBT Open Valdovų rūmų kieme, o dabar kviečiame į bohemiečių Bohemą, atgijusią mūsų teatro scenoje.
Spektaklis rengiamas kartu su
Operos veiksmas prasideda 1830 m. kūčių vakarą Paryžiuje. Poetas Rudolfas ir tapytojas Marselis gyvena namo mansardoje, jie abu yra bepinigiai. Kad susišildyti, Rudolfas pakuria židinį su vienu iš savo kūrybos rankraščių. Atvyksta du draugai: filosofas Kolenas ir muzikantas Šonaras su užkanda ir vynu. Užeina namo valdytojas Benua reikalaudamas nuompinigių, tačiau yra pavaišinamas vynu ir išprašomas. Marselis, Kolenas ir Šonaras išeina į kavinę, Rudolfas pasilieka užbaigti rankraštį. Tuo metu į palėpės kambario duris pasibeldžia kaimynė ir paprašo pridegti užgesusią žvakę. Ji užsikosti ir išblykšta, Rudolfas ją atgaivina ir išleidžia, tačiau po kiek laiko mergina grįžta ir sako pametusi raktą. Beieškant rakto jų abiejų žvakės užgęsta ir rankos tamsoje susiliečia. Rudolfas prisistato neturtingu pinigais, bet turtingu mintimis poetu, mergina pasako, kad ją visi vadina vardu Mimi. Rudolfas su Mimi išėję į lauką prisijungia prie draugų kavinėje. Tuo metu į ją atvyksta buvusi Marselio draugužė Miuzeta su savo „globėju“ Alkindoru. Ji sutaria su Marseliu atnaujinti santykius ir mesti Alkindorą. Alkindoras pasiunčiamas nupirkti Miuzetai batų, o grupelė tuo metu pasišalina iš kavinės palikdama apmokėti sąskaitas grįžusiam Alkindorui.
Praėjus mėnesiui Rudolfas pykstasi su Mimi, o Marselis su Miuzeta. Mimi tvirtina, kad santykiai su Rudolfu neįmanomi dėl jo pavydo. Jis jai pavydi pasiturinčio viskonto. Rudolfas prisipažįsta, kad jis myli Mimi, tačiau dėl pinigų stygiaus negali ja pasirūpinti, nes ji serga džiova ir mirs. Marselis išsiskiria su Miuzeta, o Rudolfas sutaria su Mimi, kad dar pagyvens su ja iki pavasario. Praėjus kiek laiko Rudolfas ir Marselis dirba toje pačioje mansardoje ir prisimena savo buvusias mylimąsias. Pas juos kaip operos pradžioje užeina draugai Kolenas ir Šonaras. Jie pradeda linksmintis, tačiau linksmybes nutraukia atvykusi Miuzeta, kuri praneša, kad laiptų apačioje yra sunkiai serganti ir nuo viskonto pabėgusi Mimi. Ji įnešama į palėpę, paguldoma į lovą, kur prisipažįsta norėjusi numirti su Rudolfu. Draugai išeina pakviesti gydytojo ir nupirkti vaistų. Likusi viena su Rudolfu Mimi prisipažįsta žinojusi, kad aną kartą palėpėje Rudolfas daug anksčiau radęs jos pamestą raktą. Grįžus draugams Mimi apsimeta užmigusi ir miršta dar neatvykus gydytojui. 
