Karnavalo dalyviai, teatro gerbėjai, Žiuljetės draugai, Andželės tarnas – choro ir baleto artistai 

 

„Aš rašau laisvai, nevaržau savęs nubrėžtais žanro rėmais, man muzikinis teatras – tai ir opera, ir operetė, ir muzikinė komedija, ir zingšpylis ir viskas, kur veikia vokalas ir vaidyba. Svarbiausia – pati pjesė. Jei širdimi jaučiate, ką norite pasakyti ar padainuoti, tai džiaugiatės arba liūdite, sakote „kaip gyvenime“. Tai įmanoma, jei personažai yra gyvi žmonės. Tuomet aišku, apie ką byloja kiekviena nata. Mano muzika lengva, ja siekiu suteikti džiaugsmo ir truputį saulės kiekvienam, kam to reikia“, – Franz Lehár. 

Apie ką ši operetė?
 O gi kaip teisingai pasirinktos vedybos padeda tapti kilminga.
 Kaip kilmingam švaistūnui tos pačios vedybos padeda susikrauti krūvą pinigų.
 Kaip gudriai sumąstytą vedybų avantiūrą sužlugdo …Meilė.
 Ir tai vyksta prieš daugiau nei šimtą metų – Paryžiuje! 

 

Operetė „Grafas Liuksemburgas“ neprarado populiarumo ir prabėgus daugiau  nei šimtui dešimt metų po pirmojo jos pastatymo, o kiekviena nauja interpretacija žavi vis naujas žiūrovų kartas. Pasaulinė premjera įvyko 1909 lapkričio 12 d. „Teatr an der Wien“ scenoje, Vienoje. Librete atsispindi pirmojo 20 a. dešimtmečio Paryžiaus atmosfera ir šiam laikui būdinga muzika. Spektaklis sulaukė stebinančio pasisekimo – publika prašė kartoti kiekvieną muzikinį numerį. Pirmasis pastatymas buvo parodytas 300 kartų. Operetė greitai peržengė Austrijos sienas, sulaukė didžiulio susidomėjimo Europos teatrų scenose, o vėliau ir plačiai pasaulyje.
 F. Leharas išplėtojo 19 a. pabaigoje išpopuliarėjusį operetės žanrą naujais ritmais, melodika, veikėjų charakteristikų traktuotę ir suformavo kiek kitokį – naujosios Vienos - operetės tipą. Jo pradėtą žanro reformą tęsė Imrė Kalmanas. 

Operetė „Grafas Liuksemburgas“ Lietuvoje pirmą kartą pastatyta 1942 m. Valstybės teatre, vėliau sulaukė dar keturių interpretacijų Kauno scenoje – 1944, 1963, 1985, 2002 m.