Kauno styginių kvartetas
Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas)
Aistė Mikutytė (II smuikas)
Eglė Lapinskė (altas)
Kasparas Šerpytis (violončelė)
Solistė INDRĖ PETRAUSKAITĖ (fortepijonas)

Programoje:
Giedrius Kuprevičius, Robert Schumann, Ernst von Dohnányi 

Jausmais, emocijomis ir aistromis kunkuliuojančią kamerinės muzikos programą paruošė vienas svarbiausių klasikinės muzikos ansamblių Kaune – Kauno styginių kvartetas ir šiuo metu Didžiojoje Britanijoje reziduojanti ir į tėvynę koncertams sugrįžtanti Londono karališkosios muzikos akademijos absolventė pianistė Indrė Petrauskaitė.

Šiemet iškilų 80 metų jubiliejų pasitinka vienas produktyviausių ir žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Giedrius Kuprevičius. Šis kūrėjas – itin įvairiapusė asmenybė: kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas. Apie kūrinį kvartetui „Vasaros naktys su Naujaliu“ pats kompozitorius rašė: „Visuomet norisi prisiglausti prie solidesnių kūrybos figūrų su viltimi, kad ir pats tapsi solidesnis. Tokių kilnių tikslų vedinas priartėjau ir prie Juozo Naujalio, kuris šiaip nėra mano favoritas. Vasaros naktys visad įkvepia avantiūroms. Manoji, susieta su žvilgsniu į Naujalio sentimentalią melodiją „Tylios malonios vasaros naktys…“ tapo pjese styginių kvartetui, vėliau – versija kameriniam orkestrui. <…> Muzika, kurioje tiek pat ironijos, kiek ir pagarbos Patriarchui, yra tarsi žaismė, atribojanti jausmą nuo proto.“

Vokiečių kompozitoriaus Roberto Schumanno (1810–1856) pirmasis styginių kvartetas, kaip ir daugelis kitų jo opusų, yra susijęs su kompozitoriaus gyvenimo meilės – kompozitorės ir pianistės Claros Schumann vardu. Visi trys šio opuso kvartetai pirmą kartą buvo atlikti kaip 23-iojo gimtadienio dovana Clarai 1842 m. rugsėjo 13 d. Nors R. Schumanno styginių kvartetai yra rečiau atliekami koncertinėse programose nei kiti populiarūs šio žanro opusai, jie byloja apie kompozitoriaus intensyvias kamerinės muzikos studijas bei jo unikalią vaizduotę ir meistriškumą.

Koncertą vainikuos vieno iškiliausių 20 a. pirmosios pusės asmenybių, vengrų kompozitoriaus Ernsto von Dohnányi Fortepijoninis kvintetas c-moll. Nors tai buvo pirmasis kompozitoriaus publikuotas opusas, publika jį sutiko itin palankiai, o pats Johannesas Brahmsas, anot amžininkų, yra pasakęs: „Aš pats negalėčiau sukurti geriau.“ Šis opusas parašytas R. Schumanno ir J. Brahmso romantinėje dvasioje, tačiau su individualia ir Dohnaniškai savita muzikine pajauta. Dramatiška ir jausminga muzika persipina su lyriniais momentais, o kūrinį vainikuoja šviesi ir viltinga nuotaika, pergalingai užbaigianti šį jaunatvišką opusą.