Mirtis visada šalia, dėl viso pikto. Bet nelaimes atneša ne ji, tai – gyvenimas... Beje, kaip tik jis atneša ir gerus dalykus – draugystę, pokalbius, žaidimus ir juos lydinčią šilumą. Šiek tiek keista, bet pažindami mirtį mes pažįstame ir gyvenimą bei atvirkščiai. Todėl kalbėtis apie tokius dalykus yra daug geresnis sprendimas nei slėptis ar nežinia kur sprukti. Lėlių spektaklis „Antis, Mirtis ir tulpė“ bando atskleisti tokių pokalbių svarbą bei supažindinti vaikus su gyvenimo pabaiga kaip su natūraliu gamtos cikliškumu, atsvaros gyvybei būtinybe.
Knygelės „Antis, Mirtis ir tulpė“, pasirodžiusios 2007 m. autorius, garsus vokiečių rašytojas ir dailininkas Wolfas Erlbruchas, 2006 m. buvo apdovanotas Hanso Christiano Anderseno medaliu, o 2016 m. pelnė ir svarbiausią tarptautinį vaikų literatūros apdovanojimą – Astridos Lindgren premiją. „Antis, Mirtis ir tulpė“ išversta daugiau nei į 20 kalbų, o 2018 m., vertėjos Rūtos Jonynaitės dėka, tapo pasiekiama ir Lietuvos skaitytojams.
Jūratė Trimakaitė, Prancūzijoje ir Lietuvoje kurianti lėlininkė, „Lėlės“ žiūrovams jau pažįstama iš 2017 m. suaugusiems ir jaunimui Didžioje salėje pastatyto ir Auksiniam scenos kryžiui nominuoto spektaklio „Kryptis“. Beje, naująjį spektaklį kuria ir ta pati, režisierės „Krypčiai“ suburta komanda: dailininkė – Cerice Guyon (Prancūzija), kompozitorius – Thomas Demay (Prancūzija), „Lėlės“ aktoriai – Sigita Mikalauskaitė, Lijana Muštašvili, Asta Stankūnaitė, Deivis Sarapinas. Prie jų taip pat prisijungė aktorės Erika Gaidauskaitė ir Elvyra Piškinaitė bei šviesų dailininkas Felix Battailon (Prancūzija).
Pasak spektaklio režisierės, lėlininkės Jūratės Trimakaitės: „Kalbėdami apie mirtį, dažniausiai mes kalbame apie gyvenimą, jo vertę. Tad ir statydama šį spektaklį mirtį norėjau parodyti kaip natūralų gamtos procesą, cikliškumą, gyvybei reikalingą kaitą. Juk jeigu patys visko nekomplikuotume, gerokai lengviau išgyventume tam tikrus dalykus, turėtume daug mažiau fobijų... O Erlbrucho knygelėj man labiausiai patinka tai, kad ji neduoda jokių atsakymų, juk iš tiesų kalbėdami šia tema mes galim tik pasvarstyti, padiskutuoti.“
