Du broliai akistatoje su likimo ir istorijos lūžiu – Lietuvos okupacija – pasirinko skirtingus kelius: vienas tapo partizanu, kitas – stribu. Tarp jų liko abu juos mylinti ir jų mylima sesuo. Tai spektaklio choreografo Dariaus Berulio senelio papasakota pokario Lietuvoje nutikusi istorija, kuri skleidžiasi juodžemiu dengtoje, žibintų apšviestoje nakties mišką primenančioje erdvėje.
Spektaklis kviečia atpažinti Kovo 11 savyje. Ši šeimos drama iškelia bendražmogiškas patirtis: vidiniai prieštaravimai, vienatvė, išdavystė, kova už savo vertybes. Kas turėtų nutikti, kad tavo brolis, sesuo, draugas taptų mirtinu priešu? Kaip susitaikyti su artimųjų pasirinkimais? Kaip juos apsaugoti?
Aš esu Charlie, – sakė Paryžius. Aš esu Mariupolio vaikų darželis, – sakė Vytautas Landsbergis. Aš esu vardan tos, – sakė mano senelis. O kas esu aš?
