Bebaimiai korsarai arba Viduržemio jūros piratai, turkų pašos, gražuolės vergės, triukšmingos rytiečių prekyvietės, prašmatnūs rūmai, audringoje jūroje dūžtantis laivas, pagrobimai, persekiojimai, apgavystės, išdavystės ir, žinoma, meilė – tai vis baleto "Korsaras" siužeto linijos... To paties pavadinimo anglų romantizmo poeto lordo George’o Byrono poema (išleista 1814 m.) įkvėpė ne vieną kompozitorių, tarp kitų – ir Giuseppę Verdi, 1848 metais sukūrusį operą "Korsaras", o ir Adolphe’o Adamo opusas nėra vienintelis baletas šia tema.
Prancūzų kompozitorius A. Adamas – XIX amžiaus romantinio baleto muzikos pradininkas (turbūt geriausiai žinomas jo baletas "Žizel"). Korsaro premjera įvyko Paryžiuje 1856 metais, jo partitūra sulaukė vien pagyrimų. Deja, tai buvo paskutinis kompozitoriaus kūrinys – po kelių mėnesių Adamas mirė nuo širdies smūgio.
1964-aisiais šį spektaklį Vilniuje pastatė lietuvių baletmeisteris Bronius Kelbauskas. Po 54 metų "Korsaras" Lietuvos publikai atgimsta prancūzų choreografo Manuelio Legris dėka.