Pagal to paties pavadinimo Victoro Hugo romaną sukurta opera pasakoja apie pasaulyje bei asmenybėje besirungiančias priešybes: grožį ir bjaurumą, gėrį ir blogį, dieviškąjį ir žvėriškąjį pradus. Pagrindinė kūrinio varomoji jėga – meilė jaunai ir gražiai, tyrai ir nekaltai, silpnai ir trapiai, bet drąsiai ir dorai šešiolikos metų čigonei Esmeraldai. Esmeralda operoje vaizduojama lyg skraidantis pienės pūkelis: „Ar tai žmogiška būtybė, ar fėja, ar angelas?“ Daug žmonių pavydi Esmeraldai grožio ir grakštumo. Vyrai pakerėti jos neapsakomo grožio, kiekvienas ją nori turėti. Moteris taip pat žavi jos grožis, lyg iš pragaro atėjęs į žemę kankinti visų, kas tik pasipainios po jos žaviomis kojytėmis. Juodos, lyg mėnulio pilnatis šviečiančios Esmeraldos akys žavi visus, jos grimasėlės visus varo iš proto, o sarkastiškas būdas padeda lengviau ištverti ir taip nelengvą gyvenimą gatvėje. Meile Esmeraldai įsiplieskia keturi vyrai. Kiekvieno jų vertybės, požiūris į gyvenimą ir meilę bei priemones ją pasiekti yra skirtingos.


Operos-melodramos sėkmę lėmė ne tik originali ir patraukli muzikinė operos kalba, bet ir XIX a. prancūzų romantiko V. Hugo romano ilgaamžiškumas bei šlovė. Įtaigi režisūra, nuoširdi artistų vaidyba sukrečia kiekvieną.