Kauno miesto simfoninis orkestras kartu su pasaulinio garso kompozitore ir dirigente Lera Auerbach kviečia pažinti klasikinės muzikos grožį bei įvairovę koncerte „Vasarvidžio nakties sapnas“.
Visame pasaulyje žinoma kompozitorė, dirigentė ir pianistė Lera Auerbach šiam koncertui parinko ypatingą programą, kuri klausytojus pakvies susipažinti su skirtingais kompozitoriais, laikotarpiais ir žanrais. Valandos trukmės programa patiks tiek prisiekusiems klasikos gerbėjams, tiek bandantiems atrasti šios muzikos grožį. Pakvieskite į koncertą draugus, atvykite su visa šeima ir leiskitės į klasikinės muzikos turtingumo bei įvairovės pažinimo kelionę!
Simfoninę siuitą „Vasarvidžio nakties sapnas“ Mendelsonas parašė būdamas 17 metų amžiaus pagal Šekspyro komediją, kuri sužavėjo jauną kompozitorių savo pasakiška fantastika. O jo amžininkus sužavėjo jauno kompozitoriaus muzikos naujumas ir orkestrinių spalvų blizgesys. Muzikoje kompozitorius atspindi fantastinį elfų – pasakų miškų gyventojų, gerųjų gamtos dvasių – pasaulį. Šis pasaulis vaizduojamas paslaptingu styginių šlamesiu, kurį keičia kontrastingas vestuvių džiugesys, lyrinė meilės tema, šokis... Siuitos antroje dalyje skambantis garsusis „Vestuvių maršas“ – tai tarsi šviesos blyksnis romantiškoje nakties pasakoje... Šis kūrinys – tai nuostabi įžanga į Mendelsono muziką ir puikus būdas pasinerti į klasikinės muzikos pasaulį.
Norvegų kompozitoriaus Edvardo Griego siuita „Peras Giuntas“ – dar vienas puikus pasirinkimas pradedančiajam klausytojui. 1874 m. E. Grygas gavo rašytojo Henriko Ibseno laišką su pasiūlymu parašyti muziką dramai „Peras Giuntas“, kompozitorius mielai sutiko ir su įkarščiu ėmėsi darbo. Griego sukurta muzika puikiai atspindėjo dramatiškus ir vaizdingus istorijos elementus bei sulaukė didžiulės sėkmės – šiandien Griego sukurta muzika yra populiaresnė už pačią H. Ibseno dramą. Siuita „Peras Giuntas“ atskleidžia Griego talentą melodijai, gebėjimą sužadinti įvairias nuotaikas bei subtilų norvegų folkloro elementų panaudojimą savo kompozicijose. Tai ryški ir jausminga muzikinė kelionė, kuri klausytojams atgaivina spektaklio veikėjus ir scenas. Šis kūrinys – tai puikus būdas atrasti klasikinės muzikos išraiškingą galią ir patirti turtingą pasakojimą, kurį ji gali perteikti.
Ravelio „Bolero“ – žavus ir ikoniškas klasikinės muzikos kūrinys, galintis sužavėti tiek patyrusius klausytojus, tiek pradedančiuosius. „Bolero“ – unikali ir jausminga kompozicija, tapusi vienu populiariausių Ravelio kūrinių. Dėl pasikartojančios struktūros ir intensyvaus ritmo tai įtraukianti ir įsimintina klausymosi patirtis. Visa kompozicija sukasi apie vieną melodinę temą, kuri kartojasi ir varijuoja visame kūrinyje. „Boléro“ klausymas gali būti jaudinanti ir įtraukianti kelionė į Ravelio muzikinį pasaulį, siūlanti kitokį požiūrį į klasikinę muziką ir jos gebėjimą sukurti įtampą ir dramą per pasikartojančius motyvus. Mėgaukitės šios nuostabios kompozicijos ritminiu intensyvumu ir orkestriniu sodrumu!
„Klounai ir vaikai“ yra žaismingas ir įnoringas kūrinys, atspindintis kompozitoriaus Alfredo Schnittke pomėgį tyrinėti skirtingus muzikos stilius ir žanrus. Siuitą sudaro septynios dalys, kurių kiekviena turi savitą charakterį ir atmosferą, o taip pat įtaigius pavadinimus, kurie rodo jų išraiškingas savybes, pavyzdžiui, „Maršas“, „Choralas“, „Polka“, „Valsas“ ir „Pantomima“. Muzikoje dera neoklasicizmo, liaudies muzikos ir avangardo technikos elementai. Kompozitorius naudoja įvairius ritmus, spalvingas orkestruotes ir netikėtus harmoninius posūkius sukurdamas muzikinio humoro bei išdaigos jausmą. „Klaunai ir vaikai“ yra puikus A. Schnittke kompozicinio stiliaus pavyzdys, pasižymintis gebėjimu sugretinti kontrastingus elementus ir sukurti muzikinio koliažo pojūtį. Tai kūrinys, galintis ir pralinksminti, ir mesti iššūkį klausytojui, šiuolaikinėje klasikinėje muzikoje demonstruojantis išskirtinį A. Schnittke stilių.
