Žemaičių dailės muziejus Plungėje rengiasi vienai didžiausių istorijoje IX Pasaulio žemaičių dailės parodai. Jau yra parengtas menininkų sąrašas, į muziejų pradedami vežti darbai, tvarkomos erdvės. Parodos atidarymas vyks birželio 22-ąją. Organizatorių komanda teigia galinti drąsiai pradėti kviesti lankytojus į Plungę, planuoti vasaros maršrutus. Šią savaitę paroda pristatyta Vilniaus žemaičių kultūros draugijai.
Iš Plungės, Klaipėdos ir Šiaulių į Vilniaus mokytojų namus atvykę parodos organizatoriai pristatė, jų teigimu, vieną svarbiausių šių metų Lietuvos dailės parodų. IX Pasaulio žemaičių dailės parodos organizatoriai: Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, direktoriaus pavaduotoja ir Pasaulio žemaičių dailės parodos koordinatorė dr. Jolanta Skurdauskienė, parodos kuratorės doc. Neringa Poškutė-Jukumienė ir Goda Giedraitytė, dailėtyrininkas dr. Viktoras Liutkus, kultūros istorikas dr. Dangiras Mačiulis, dailės istorikė dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, parodos architektas Antanas Gerlikas.
Parodos kuratorė doc. N. Poškutė-Jukumienė, pristatydama IX Pasaulio žemaičių dailės parodą, vardijo, kad šiemet ekspozicijų maršrutai nusidrieks bene per visą teritoriją – bus įveiklintos net septynios Mykolo Oginskio dvaro erdvės. Pirmame rūmų aukšte bus eksponuojami kviestiniai autoriai, gyvenantys ne Lietuvoje: menininkai iš Prancūzijos, Kanados, Junginės Karalystės, JAV ir Vokietijos. Antrame rūmų aukšte – In memoriam Rimanto Dauginčio retrospektyvinė kūrybos ekspozicija, kurios kuratorius yra dailėtyrininkas dr. Viktoras Liutkus. Taip pat antrame rūmų aukšte bus pristatoma VDA Telšių fakulteto absolventų ir dėstytojų kūrybos rinktinė paroda. Rūmai lankytojus pasitiks ir su šiemet konkurso būdu atrinktų 45 menininkų darbais. Žirgynas nustebins atnaujinta sale, kurioje įsikurs Žilvino Kempino kūrinys TUBE, iki šiol eksponuotas tik 2009 metais 53-ojoje Venecijos bienalėje. Istoriniame laikrodinės pastate bus galima išvysti konceptualios grafikos atstovo Evaldo Mikalausko kūrybą. Dar viena iš naujovių šioje parodoje – kūrėjams atveriamos parko erdvės, kur bus galima apžiūrėti žemaičių skulptorių darbus. Ne mažiau nustebins kol kas restauracijos laukianti rytinė oficina – čia įsikurs jaunieji menininkai, pasirinkę sukurti fotografijos, tapybos, šiuolaikinės grafikos, šviesos ir garso instaliacijas.
Žemaičių dailės muziejaus direktorius A. Bakanauskas dėkojo parodos kuratoriams, kurie labai atsakingai ir kartu kūrybiškai ėmėsi darbo. Direktoriaus teigimu, šiemet paroda bus išskirtinė ir įspūdinga. Kas ketverius metus rengiama Pasaulinė žemaičių dailės paroda keičiasi ir tobulėja, kaip ir jau 30 metų gyvuojantis muziejus, kuriame kasmet atveriami nauji istorijos klodai, įveiklinami istoriniai pastatai. Pasak A. Bakanausko, į Plungę, tuo pačiu ir į birželio 22 dieną atsidarysiančią parodą, labai patogu atvykti traukiniu, nes M. Oginskio dvaras yra šalia geležinkelio stoties.
Dar pirmosios Pasaulio žemaičių dailės parodos organizatorius, dailėtyrininkas dr. Viktoras Liutkus pasidalijo prisiminimais apie pradžią 1989 metais ir pabrėžė parodos reikšmę: „Renginys nėra lokalus, jis svarbus visai Lietuvai“. Pirmosios parodos organizatorių pagrindinis noras buvo suburti ne tik Lietuvoje gyvenančius žemaičius dailininkus, bet ir tuos, kurie emigravo, bet jų šaknys Žemaitijoje. 1994 metais paroda pirmą kartą vyko Žemaičių dailės muziejuje, tuo metu dar nerestauruotuose M. Oginskio rūmuose. Dailėtyrininkas džiaugėsi, kad šiemet parodoje bus ypatingas dėmesys skirtas menininkui ir pirmųjų pasaulio žemaičių parodų organizatoriui Rimantui Dauginčiui, kuriam šiemet būtų sukakę 80 metų. Plungėje rengiama menininko retrospektyvinė kūrybos ekspozicija, kurios kuratoriumi yra pats dr. V. Liutkus.
Pusę metų truksiančią parodą lydės ir neįprastai gausi kultūros renginių programa. Vienas solidžiausių renginių – mokslinė konferencija „Žemaitija paženklintos asmenybės: nuo kūrėjų iki legendinių herojų“. Konferencijos organizatorius, istorikas dr. Dangiras Mačiulis pasakojo, kad kartu su dailės istorike dr. Skirmante Smilingyte-Žeimiene nutarė šį kartą tyrinėtojus pakviesti pažvelgti į Žemaitijos fenomeną per asmenybes, jų kūrybą bei visuomeninę ir kultūrinę raišką. Konferencija sulaukė ypatingo mokslininkų susidomėjimo, organizatoriai gavo per 60 dalyvių paraiškų, išrinkti patys įdomiausi pranešimai. Renginys išaugo į dviejų dienų konferenciją. „Aš visiems sakau, kad šiais metais pati geriausia dailės paroda bus Plungėje,“ – sakė dr. D. Mačiulis.
Pasaulio žemaičių dailės parodos koordinatorė dr. J. Skurdauskienė teigia besiremianti žemaičių parodų istorija, kurios pradžia buvo dar tarpukariu. Ir žemaičių dailininkų sambūris yra vienas seniausių profesionalių dailininkų sambūrių, nešantis labai stiprų idėjinį užtaisą. „Nuo pirmųjų pasaulio žemaičių dailės parodų turėjome labai stiprius globėjus ir tai liudija šios parodos svarbą“, – sakė dr. J. Skurdauskienė. Parodos globėjais yra buvę Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius, vyskupas dr. Jonas Algimantas Boruta S. J., o šiemet maloniai parodą sutiko globoti Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Pasaulio žemaičių dailės paroda yra vienas svarbiausių įvykių ne tik Žemaičių dailės muziejuje, – organizatorių ambicijos yra dirbti nauja kryptimi, plėstis ir tapti ryškiu viso regiono meno reiškiniu.
Parodos koordinatorė atskleidė, kad šiemet yra suplanuota per 150 parodą lydinčių renginių. „Per pusę metų pasiūlysime įvairių kultūrinių veiklų, ne tik mokslinę konferenciją, – susitikimus su dailininkais, filmo „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ kūrėjais. Taip pat esame numatę žygį-ekskursiją į žymaus žemaičių dailininko Liudo Truikio tėviškę Gilaičių kaime“. Lankytojų lauks ekskursijų, edukacijų ciklai, albumų pristatymai.
Iki šiol Plungėje, Pasaulio žemaičių dailės parodose, dalyvavo apie pusė tūkstančio menininkų, buvo eksponuota per 2000 darbų, iš kurių beveik 1000 – padovanoti Žemaičių dailės muziejui. Parodas yra aplankę ketvirtis milijono lankytojų.
