Šokio spektaklių triptikas
„Sunkiais, kriziniais laikais didžiulė atsakomybė ir našta tenka moterims, kurioms visa tai pakelti bei judėti pirmyn reikia itin stipraus tikėjimo ir idealizmo“, – sako KVMT vadovė Laima Vilimienė. Būtent ji metė konceptualų iššūkį choreografams scenoje įkūnyti legendinio Miguelio de Cervanteso veikėjo Dono Kichoto – keistuolio idalgo, visur ir visada kovojančio su blogiu bei gyvenimo negerovėmis simbolio – moteriškąją versiją. Į drąsų kvietimą scenoje įkūnyti Doną Kichotę – šiuolaikinę kovotoją, idealistę, dėl kitų žmonių besiaukojančią mergelę ar madoną – atsiliepė keturi choreografai, atstovaujantys skirtingoms šalims ir kultūroms. Tai KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka ir Yanas Malaki – ukrainiečių šokėjai, pastaraisiais metais savo jėgas bandantys ir choreografijoje, aktyviai dalyvaudami KVMT projekte „Dėmesio! Baletas“; patyrusi choreografė Aušra Krasauskaitė, jau baigusi šokėjos karjerą KVMT baleto trupėje, šiuo metu dirbanti ansamblio „Lietuva“ vyriausiąja choreografe; ir slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, kuriam teko bendradarbiauti su KVMT baleto artistais statant šokio spektaklių diptiką „Stabat Mater / Šventasis pavasaris“ (2021) bei kuriant choreografinę miniatiūrą „Starfall“, rodytą projekte „Dėmesio! Baletas 2022“.
Keturių skirtingo braižo choreografų meninės vizijos įgijo šokio spektaklių triptiko formą, itin dažnai sutinkamą nūdienos teatruose visame pasaulyje. „Donos Kichotės“ dalių siužetai tarpusavyje susiję, bet nebūtinai formuoja vientisą pasakojimą. Pirmojoje triptiko dalyje jaunieji ukrainiečių choreografai pateikia savąsias užduotos temos traktuotes. D. Verovkos herojė „supranta, kad yra kitokia. Ji bando prisitaikyti prie aplinkos ir aplinkinių, tačiau vieną dieną pajunta, kad iš jos sklindančią šviesą reikia ne slėpti, o dalintis su žmonėmis. Tuomet ji visą save išdalija kitiems, o pati nueina į tamsą...“ Y. Malaki savo kompozicijoje pasakoja apie jauną vaikiną, pajutusį, kad aplinka jį spraudžia į rėmus: „Laimei pagrindinis herojus sutinka gelbėtoją – merginą, jau suvokusią kaip tvarkytis su kylančiais pavojais. Ji padeda vaikinui pažvelgti į pasaulį pozityviau ir rasti naują kelią“. Šios dvi skirtingos istorijos skleidžiasi skambant žinomų baroko kompozitorių – Georgo Friedricho Händelio, Henry Purcello ir Johanno Sebastiano Bacho – kūriniams, kurių ištraukas parinko pastatymo muzikos vadovas Vladimiras Konstantinovas. J. S. Bacho kūrinius violončelei solo gyvai atlieka KVMT simfoninio orkestro violončelininkas Aliaksandr Serdziukou.
Įkvėpimu antrojoje dalyje rodomai Aušros Krasauskaitės choreografinei kompozicijai tapo stačiatikių cerkvėse matytos Dievo Motinos ikonos ir savo pačios santykio su pasauliu apmąstymas, „mintys apie brandą, kurioje norisi motiniško / seseriško sąlyčio su kitomis moterimis“. Jos vaizduojama „moteris – Dona Kichotė – nekovoja su vėjo malūnais, ji tarsi pakibusi tarp žemės ir dangaus, nešanti visų skausmą, siekianti idealizmo, egzistuojanti visose mumyse, bet tuo pačiu nepasiekiama, žvelgianti iš Dievo Motinos atvaizdo. Gebanti savyje sukaupti energiją, kuri atneša naują gyvybę.“ Veiksmui scenoje gyvai akompanuoja KVMT choro atliekamas XVIII a. ukrainiečių kompozitoriaus Maksymo Berezovskio Koncertas chorui a cappella „Neatstumk manęs senatvėje“, papildytas choreografės bendražygės, jaunos kompozitorės Silvijos Miliūnaitės kūrybos intervencijomis sopranui, birbynei, chorui ir elektronikai. Soprano partiją gyvai atlieka Rita Petrauskaitė, birbynės partiją įrašė Arvydas Jankus.
Tuo tarpu trečiosios dalies choreografas Gajus Žmavcas teigia, kad jį labiausiai įkvėpė pats miestas ir Baltijos pajūris, mažai žmogaus paliestas gamtovaizdis su smėlio kopomis. Šie vaizdai persikėlė ir į triptiko sceną, o čia plytinčiuose iliuziniuose smėlynuose sutinkame šių dienų donus kichotus ir donas kichotes: „teatro baleto trupė vienija jaunus, naujų aukštumų siekiančius žmones, kuriems tenka susiremti ir su netikėtais gyvenimo smūgiais, kaip kad pandemija, karas ir t. t. Jei negalime pakeisti pasaulio, tai turime įkvėpti žmones keisti savo vidinį pasaulį! Jei Don Kichotas iš Migelio de Servanteso romano kovojo su praeities šmėklomis, vėjo malūnais, tai mes žygiuojame į ateitį. Mums svarbūs herojų išgyvenimai, išeičių iš sudėtingų situacijų paieškos, savitas požiūris į gyvenimą“. Bet kokio naratyvumo savo kuriamoje choreografijoje besikratantis menininkas mėgina atskleisti minėtas detales per fizinę šokėjų išraišką, kūno kalbą, kuri smarkiai kontrastuoja su skambančia muzika. Savo kompozicijai G. Žmavcas pasirinko palyginti retai šokio spektakliuose girdimą ir dėl to mažiau suvokimo klišėmis apaugusią italų baroko kompozitoriaus Alessandro Scarlatti muziką.
I DALIS
Choreografė
Daria VEROVKA
Muzika
Georg Friedrich HÄNDEL (1685–1759)
Sinfonija iš „Karalienės Karolinos laidotuvių antemos“ (Funeral Anthem for Queen Caroline), HWV 264 (iš įrašo)
Henry PURCELL (1659–1695)
Ištraukos iš operos „Didonė ir Enėjas“, Z. 626 (iš įrašo):
Gitarų čakona (Dance Gittars Chacony) iš I v.;
Didonės arija „Dažnai ji lanko šį pamėgtą kalną“(Oft she visits this lov’d mountain) iš II v.;
Raganų šokis (The Witches’ Dance) iš III v.;
Didonės rečitatyvas „Duoki ranką, Belinda“ (Thy hand, Belinda) ir arija „Kai žemėn atgulsiu“ (When I am laid in Earth) iš III v.
Georg Friedrich HÄNDEL (1685–1759)
Choras „Keliai į Sioną liūdi“ (The ways of Zion do mourn) iš „Karalienės Karolinos laidotuvių antemos“ (Funeral Anthem for Queen Caroline), HWV 264 (iš įrašo)
Šokėjai
Dona Kichotė – Kirstin Ann ZAHRADNICK
Duetai: Oleksandra BORODINA, Roman BUDKO, Anna CHEKMAROVA, Yan MALAKI, Mykhailo MORDASOV, Iryna SUSLO
Masuotė: Sofia BOLDOVSKA, Oleksandra BORODINA, Roman BUDKO, Anna CHEKMAROVA, Viktorija GALVANAUSKIENĖ, Airisė GUDONYTĖ, Seojung YUN, Ksenija JERMAKOVA, Yuliia KOVALENKO, Yan MALAKI, Mykhailo MORDASOV, Roman SEMENENKO (pirmą kartą), Iryna SUSLO, Illia TEMCHENKO (pirmą kartą), Brayan Steven VALENCIA SARMIENTO (pirmą kartą)
Choreografas
Yan MALAKI
Muzika
Johann Sebastian BACH (1685–1750)
Sarabanda iš Siuitos violončelei Nr. 2, BWV 1008
Alemanda iš Siuitos violončelei Nr. 5, BWV 1011
Šokėjai
Vaikinas – Yan MALAKI
Mergina – Oleksandra BORODINA (pirmą kartą)
Muzikos atlikėjas
Aliaksandr SERDZIUKOU (violončelė)
II DALIS
Choreografė
Aušra KRASAUSKAITĖ
Muzika
Maksym BEREZOVSKYI (c. 1745–1777)
Koncertas chorui a cappella „Neatstumk manęs senatvėje“ (Не отвержи мене во время старости)
Не отвержи мене во время старости: Neatstumk manęs senatvėje;
внегда оскудевати крепости моей mano jėgoms senkant,
не остави мене. nepalik manęs.
Яко реша врази мои мне, Juk mano priešai kalba prieš mane,
и стрегущии душу мою tykodami mano gyvasties,
совещаша вкупе, глаголюще: tariasi. Jie sako:
Бог оставил есть его, „Vykitės ir pačiupkite jį,
пожените и имите его, nes nėra nė vieno, kuris jį gelbėtų!
яко несть избавляяй. Dievas jį apleido!“
Боже мой, не удалися от мене: Dieve, neatsitolink nuo manęs;
Боже мой, в помощь мою вонми. mano Dieve, skubėk man padėti!
Да постыдятся и изчезнут Težūva mano užpuolikai nusivylę;
оклеветающии душу мою. tesvilina panieka ir gėda tuos, kurie trokšta mano pražūties!
Tekstas iš Psalmės 71, 9–13 (Psalmynas, iš hebrajų į lietuvių k. vertė Antanas Rubšys)
Silvija MILIŪNAITĖ (g. 1993)
Įžanga, fonas ir postliudija M. Berezovskio Koncertui „Neatstumk manęs senatvėje“ sopranui, birbynei, chorui ir elektronikai
Šokėjos
Sofia BOLDOVSKA, Oleksandra BORODINA, Anna CHEKMAROVA, Laura FIGUEROA (pirmą kartą), Viktorija GALVANAUSKIENĖ, Airisė GUDONYTĖ, Seojung YUN, Ksenija JERMAKOVA, Yuliia KOVALENKO, Iryna SUSLO, Daria VEROVKA, Kirstin Ann ZAHRADNICK
Muzikos atlikėjai
Arvydas JANKUS (birbynė, iš įrašo)
Rita PETRAUSKAITĖ (sopranas)
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO MUZIKINIO TEATRO CHORAS
Vyriausiasis chormeisteris ir dirigentas Vladimiras KONSTANTINOVAS
III DALIS
Choreografas
Gaj ŽMAVC (Slovėnija)
Muzika
Alessandro SCARLATTI (1660–1725)
Ištrauka iš Sonatos a quattro d-moll I d. Allegro (iš įrašo)
Adonio arija „Jei tik pamatytum, kokia esi miela ir daili“ (Se come dolce e vago te stessa) ir Veneros arija „Tad čiulbėkite, paukšteliai“ (Augelletti, sì, cantate) iš serenatos „Meilės sodas, arba Venera ir Adonis“ (Il giardino d’amore, Venere e Adone) (iš įrašo)
Arija „Jis gimė su Didžiuoju Mesiju“ (Nacque, col Gran Messia) iš pastoralinės (kalėdinės) kantatos „Nežinau, kas mane labiau trikdo“ (Non so qual più m’ingombra) (iš įrašo)
Stratonikės arija „Išeik, nebeturi čia vietos“ (Esci omai, che più non v’hai loco) iš operos „Mitridatas Eupatorius“ III v. (iš įrašo)
Arija „Blausūs šešėliai“ (Ombre opache) iš pasaulietinės kantatos „Bendrininkė mylimojo glėby“ (Correa nel seno amato), H. 146 (iš įrašo)
Šokėjai
Solistės: Daria VEROVKA, Anna CHEKMAROVA
Duetas: Roman BUDKO, Kirstin Ann ZAHRADNICK
Kvartetas: Roman BUDKO, Anna CHEKMAROVA, Yan MALAKI, Mykhailo MORDASOV
Merginos: Oleksandra BORODINA, Anna CHEKMAROVA, Ksenija JERMAKOVA, Yuliia KOVALENKO, Iryna SUSLO, Daria VEROVKA, Kirstin Ann ZAHRADNICK
Masuotė: Oleksandra BORODINA, Roman BUDKO, Anna CHEKMAROVA, Viktorija GALVANAUSKIENĖ, Airisė GUDONYTĖ, Seojung YUN, Ksenija JERMAKOVA, Yuliia KOVALENKO, Yan MALAKI, Mykhailo MORDASOV, Brayan Steven VALENCIA SARMIENTO (pirmą kartą), Roman SEMENENKO (pirmą kartą), Iryna SUSLO, Daria VEROVKA, Kirstin Ann ZAHRADNICK
