Ši unikali Macdaros Ó Seireadáino ir Gintaro Januševičiaus programa klarnetui ir fortepijonui perkels klausytojus į XIX a. pabaigą bei XX a. pradžią, kai muzikos padangėje vis labiau pradėjo tvenktis iki pasigėrėjimo niūrios džiazo harmonijos. Turtindamas iki tol egzistavusias muzikos kalbas, džiazas prasismelkdavo į konservatyviausias formas ir leisdavo publikai naujai išgyventi muzikos fenomeną. Niūrios ir tamsios harmonijos, disonansai – tarytum tamsūs debesys, nusėdę virš miesto, saulei nykstant už horizonto. Jos atskleidžia gyvenimo skausmą, praradimą ir išsigimimą, bet kartu ir gebėjimą su humoru ir šypsena išgyventi tamsiąsias jo valandas. Tas – ypač svarbu metais, kai gyvenimus luošina abu pasauliniai karai.
Airiškai-lietuviškas duetas debiutavo dar 2010 m., o Lietuvoje išgarsėjo po sėkmingo turo 2017 m. Turo kulminacija tapusiame rečitalyje Pažaislio festivalyje publika nuščiuvusi klausėsi dueto aranžuočių, tarp kurių – ir publikos audringomis ovacijomis sutikta Lino Rimšos „Strazdo“ interpretacija. Stebinti nepaliaujantis duetas publikai dažnai pristato retai atliekamą kamerinį repertuarą bei savo autorinius kūrinius.
Naujausios dueto programos ašimi taps Johanneso Brahmso paskutinė sonata klarnetui ir fortepijonui, o be jos klausytojai susipažins su Lietuvoje praktiškai nežinomais muzikos kūrėjais – Gabrieliu Grovlezu, Germaine Tailleferre, Alecu Templetonu, Paquito d’Rivera, Erwinu Schulhoffu. Specialiai šiam turui atlikėjai adaptavo ir Lietuvos džiazo grando Sauliaus Šiaučiulio sonatą saksofonui ir vargonams – skambės naujos versijos premjera.
Nuotraukų autorius – Christopher Day
