Mantujos hercogo dvare puota. Hercogas galvoja apie bažnyčioje pastebėtą gražuolę, bet tuo tarpu vilioja grafienę Cerprano. Kuprotas juokdarys Rigoleto, tarsi visiems keršydamas už jaunystėje patirtą suluošinimą bei pažeminimus, tyčiojasi iš grafo Ceprano, paskui iš grafo Monteronės, hercogui grasinančio kerštu už nuplėštą dukters garbę. Monteronė prakeikia Rigoletą. Juokdarys praranda ramybę dėl dukros, kurią laiko priemiesčio namelyje. Džilda nepasako tėvui apie bažnyčioje matytą jaunuolį. Hercogo papirkta tarnaitė įleidžia jį - pasivadinusį studentu - į namus.

  Manydami, jog Rigoleto gyvena su meiluže, dvariškiai sugalvoja ją pavogti. Sutikę juokdarį, sako einą vogti grafienės Ceprano, pakviečia ir jį. Užrišę juokdariui akis, jie išsineša merginą. Rigoleto, išgirdęs tolimą Džildos šauksmą, supranta, kas įvyko. Hercogas supykęs  - grįžęs į Džildos namus, jos neberado. Dvariškiai jam sako pagrobę Rigoleto meilužę. Hercogas supranta,kad tai Džilda ir skuba pas ją. Rigoleto grįžta į rūmus,tačiau dvariškiai kurti kupriaus širdgėlai. Atbėga Džilda; Rigoleto prisiekia. keršyti. Jis kreipiasi į paslaugas besiūliusį banditą,- tenužudo jis Hercogą. 

  Džilda mato jį flirtuojant su Magdalena, tačiau tebetiki mylimuoju. magdalenai patinka jaunas gražuolis. Vietoj jo ji prašo nužudyti pirmą pasibeldusį į duris. Džilda aukojasi - ji pasibeldžia į namelio duris. Sparafucile paduoda Rigoletui maišą su lavonu. Juokdario džiūgavimą nutraukia Hercogo dainelė. Rigoleto praveria maišą,- Monteronės prakeiksmas išsipildė.