Pradėti pasakojimą apie Karmen tektų nuo to, kad ji – dažniausiai statoma opera pasaulyje, o jos autorius Georges Bizet operos istorijoje pirmiausiai ir išliko kaip vieno šedevro autorius. Per 135 metus, prabėgusius nuo premjeros Paryžiaus teatre Opéra-Comique scenoje, neatsirado nė vieno operos kūrinio, kuris G. Bizet Karmen galėtų prilygti inscenizacijų skaičiumi. Tai nebuvo staigi šlovė, Karmen pasirodymą lydėjo greičiau skandalas negu sekmė. Tačiau jos populiarumas, atėjęs po Bizet mirties, neblėsta ir šiandien. Bizet planuose buvo apie 30 operų eskizų. Tačiau be Karmen, tik keturios iš jų buvo pabaigtos ir pastatytos jam gyvam esant. Tačiau užtektų ir vienos Karmen, kad Bizet šlovė pelnytai sklistų iki šiol. 

Kiekviena šalis turi savo moters suvokimą. Ispanams patinka stiprios moterys – ir charakteris, ir Karmen partija visada yra iššūkis dainininkei. Ji fatališka, hedonistiška, gyvenanti tik esama akimirka. Karmen yra pasiruošusi atiduoti visą save, puikiai suvokdama tokio poelgio galią, tačiau iš žmogaus, kuriam pasiduoda, ji pareikalaus lygiai to paties. „Laisva, nepriklausoma visų savo norų šeimininkė“, Karmen spinduliuoja griaunančią, laukinę aistrą ir nepaaiškinamai viliojančią jėgą. Ko gero, tai charizmatiškiausias operų personažas. Chozė, savo nelaimei pakerėtas Karmen kaprizų, praranda viską – griūna jo visas lygtolinis pasaulis, moralus, ramus, doras. Jis įsivaizduoja savo meile sugebėsiantis ją išlaikyti, galbūt netgi atpirkti… Deja. 

Prancūziškai ispaniškas temperamentas, intriguojantis siužetas apie Ispanijos čigonę, pasirinkusią mirtį vardan laisvės ir meilės, bet visų pirma nuostabi, visiems puikiai pažįstama muzika, skambanti kasdieną įvairiausiuose pavidaluose  – Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, visada  ši opera buvo ir yra mėgstama publikos. Karmen visada sugrįžta – kaskart naujai įkūnijama, savo esme ji vis ta pati – intriguojanti, kelianti nuostabą, viltį ir susižavėjimą. Karmen istorija – gyvybingiausias mūsų šimtmečio kultūros mitas apie paslaptingą moters prigimtį.