Operos veiksmas prasideda Japonijos uoste Nagasakyje, kur vedybų agentas Goro suorganizuoja penkiolikmetės geišos Čio Čio San vedybas su JAV leitenantu Bendžaminu Franklinu Pinkertonu, kuris tarnauja kariniame laive „Abraomas Linkolnas“. Vedybose dalyvauja JAV konsulas Šarples, kuris nujaučia nelaimingą jų baigtį. Čio Čio San yra prakeikiama savo dėdės, budistų vienuolio, dėl to, kad perėjo į svetimšalių religiją. Pinkertonui išplaukus Čio Čio San gimsta kūdikis ir ji viliasi, kad vyras sugrįš ir gyvens su ja. Goro jai pasiūlo puikią partiją su princu Jamadori, tačiau Čio Čio San save laiko amerikiete ir atsisako. Pinkertonas išties grįžta po trejų metų pasiimti sūnaus su žmona Keit, kuri prižada Čio Čio San prižiūrėti berniuką. Čio Čio San sutinka atiduoti vaiką ir paprašo jų ateiti po pusvalandžio. Po to ji nusižudo tėvo padovanotu durklu, ant kurio parašyta: „Garbinga mirtis yra geriau nei gyvenimas nešlovėj“. Prieš nusižudydama ji sūnui atiduoda JAV vėliavėlę ir lėlę.
Jei reikėtų įrodymo, kad režisūra ir scenografija klasikinį kūrinį gali pakylėti, padaryti geresnį, aiškesnį ir labiau jaudinantį netgi nei jis jau yra, tai šis puikus „Madam Baterflai“ pastatymas gali būti tokiu įrodymu…
AC Grayling
Tai, kad režisieriui artimas teatras, matyti ir šiame pirmajame operos pastatyme: kinematografinis matymas čia eina išvien su antrosios režisierės, kinų choreografės Carolyne Choa vaizdine išmone. Jų sukurtas spektaklis – neapsakomo grožio ir elegancijos, tuo pat metu subtilus, jaudinantis ir įspūdingas, kur kiekvienas mostas, šokio žingsnelis ar vėduoklės judesys kupinas prasmės ir dramatinės įtaigos.
Barbara Diana. When East meets West
Pirmas dalykas, kurį reikėtų pasakyti apie naująjį G. Puccini operos pastatymą Anglijos nacionalinėje operoje, yra tas, kad spektaklis nepakartojamo grožio. Antras dalykas - spektaklis nepakartojamo grožio. Trečias… Pamirškite operą, grožėkitės reginiu scenoje. Šis „Madam Baterflai“ spektaklis taip pakeri vaizdais, kad darosi nebesvarbu, apie ką visa ši istorija, jaudina ji, ar ne. Nuo pirmo iki paskutinio garso opera prikausto klausytojo žvilgsnį.
Financial Times, Andrew Clark
Tokie kritikų vertinimai pasiekė apie lapkričio 5 d. Anglijos nacionalinėje operoje įvykusią A. Minghellos režisuotą G. Puccini operos „Madam Baterflai“ premjerą, kuri yra pirmasis bendras ANO ir LNOBT pastatymas.
Aštuonių Oskarų laureatas, kino režisierius Anthony Minghella, žinomas, kaip filmų „Anglas ligonis“, „Talentingasis ponas Riplis“ ir „Šaltasis kalnas“ režisierius, itin sekmingai debiutavo operos pasaulyje. „Seniai žaviuosi japonų teatro meno santūrumu, kaip neįtikėtinas tikslumas tenai sukuria nuostabų grožį. Mūsų užduotis – santūriais, bet gražiais vaizdais pasiekti skaidrumo įspūdį,” – dar prieš premjerą rašė režisierius.
Spektaklis Didžiojoje Britanijoje praėjusiais metais pelnė Olivier premiją už Geriausią metų operos premjerą.
